Už tai buvo baudžiama net iki 3 tūkst. litų bauda konfiskuojant
transporto priemonę.
Tokia bauda net ir šiandien atrodo įspūdingai. Tarpukario Lietuvoje,
kai geras atlyginimas siekdavo 200 litų per mėnesį, tokio dydžio
bausmė buvo sunkiai įsivaizduojama.
Tarpukariu promilių niekas neskaičiavo. Girtumas buvo nustatomas
primityviais testais, pavyzdžiui, pereiti tiesiąja linija.
Akivaizdu, kad lengvai įkaušus buvo galima važiuoti, bet, matyt,
rizikavo retas.
Tarpukario Lietuvoje buvo nustatyti greičio apribojimai. Motociklu
mieste buvo galima važiuoti iki 40 km per valandą greičiu, užmiestyje
- iki 55 km.
Automobiliais buvo leidžiama važiuoti 5 kilometrais greičiau.
Kaip tais laikais būdavo matuojamas transporto priemonių greitis?
Pakelėje stovintis policininkas pravažiavus mašinai gestu duodavo
signalą už kilometro stovinčiam kolegai, kuris nuspausdavo chronometrą.
Prie antrojo pareigūno priartėjusi mašina buvo stabdoma ir pagal
užfiksuotą laiką buvo apskaičiuojamas mašinos greitis.
Bet populiariausias greičio matavimo būdas buvo toks: policijos
automobilis važiuodavo leidžiamu greičiu ir kas jį aplenkdavo, būdavo
baudžiamas kaip viršijęs greitį.
Dar daugiau apie to meto kelių eismo taisykles bei tuomet šalyje buvusį kelių tinklą bei jų būklę R.Bružas papasakojo pirmadienio "Lietuvos ryto" priede "Vartai".