Keliasdešimt litų kainavusiais švilpukais ne vienerius metus naudojasi ir Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas Vigilijus Sadauskas, važinėjantis „Lexus IS200“ ir „Toyota Land Cruiser“ automobiliais.
„Kai prieš keletą metų pakeliui į Nidą numušiau stirną, pagalvojau, nejaugi nėra jokių prietaisų, galinčių išgąsdinti laukinius gyvūnus, kad jie nesiartintų prie mašinų“, - kalba pašnekovas.
Tuomet draugai iš Suomijos jam atvežė pačių suomių rekomenduotus prietaisus, kurie skleidžia gyvūnams labai nemalonius garsus. Išpakavęs siuntinį, V.Sadauskas nustebo, kad jame buvo du iš pažiūros elementarūs švilpukai, kurie lipnia juosta tvirtinami prie automobilio.
Šie prie automobilio tvirtinami švilpukai, kurie važiuojant didesniu nei 50 kilometrų per valandą greičiu, skleidžia žmogui negirdimą, tačiau žvėrims nemalonų garsą, kainavo šiek tiek daugiau nei 10 eurų (per 35 litus).
Kelio ženklai - ne be reikalo
„Nors pasitikėti šiais iš pažiūros primityviais švilpukais nėra paprasta, mane labiau įtikina suomių patirtis. Jeigu jau suomiai naudoja ir jie pasiteisinina - tai geriausia rekomendacija“, - kalba V. Sadauskas.
Tačiau eismo saugumo specialistas neabejoja, kad bus daug tokių, kurie skeptiškai vertins šiuos plastikinius švilpukus.
„Tokiems vairuotojams patarimas paprastas - miškingame ruože važiuoti lėčiau ir žiūrėti į kelio ženklus. Juk įspejamieji ženklai apie laukinius gyvūnus tose vietose stovi tikrai ne be reikalo“, - įsitikinęs V. Sadauskas.
Jo manymu, šiuos nebrangius švilpukus draudimo kompanijos galėtų tiesiog dovanoti savo klientams. Jeigu jie padėtų išvengti vos vieno ar dviejų eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, draudikų investicijos jau atsipirktų.
„Tačiau Lietuvoje jais prekiauti būtų gana rizikinga - nėra jokių garantijų, kad kokioje Karmėlavoje nebus imtasi panašių, tačiau jokio ultra garso neskleidžiančių švipukų falsifikatų gamybos“, - samprotauja pašnekovas.
Dėl įrengtų technininių priemonių keliuose, atitvarų ir tvorų, susirūrimų su laukiniais gyvūnais stabiliai mažėja. Pavyzdžiui, 2007 metais įvyko 23 susidūrimai su laukiniais gyvūnais, kuriuose sužaloti 24 žmonės ir į žuvo.
Tuo tarpu 2010 metais buvo užfiksuoti tik 8 tokie įvykiai, kuriuose sužeisti 8 žmonės ir nė vienas nežuvo.
Pirmieji - prieš 7 metus
Vienas pirmųjų, pritvirtinusių tokius švilpukus prie savo „Porsche“, buvo automobilių serviso savininkas Genrikas Žepnickas. Jis jau prieš 7 metus ant buferio pritvirtinto ultragarsą skleidžiančius švilpukus. Jis bandė ir prekiauti tokiais švilpukais, tačiau jie netapo populiarūs.
Šiais jo įvežtais bendrosios Austrijos ir Vengrijos įmonės gaminiais pamėgino prekiauti ir didieji automobilių centrai, bet 15-20 litų kainuojantys švilpukai neturėjo paklausos. Lietuviai nepatikėjo, jog jie gali būti naudingi. Tuo tarpu Vokietijoje ir kitose šalyse šie švilpukai neužsiguli automobilių detalių parduotuvių lentynose.
Tą kartą pažįstami vengrai lietuviui pasiūlė įsigyti laukinius gyvūnus atbaidantį prietaisą – užrašė ant popieriaus lapo kažkokį žodį vengriškai ir liepė šį užrašą parodyti artimiausioje automobilių dalių parduotuvėje.
„Nustebau, kai ten man padavė supakuotus paprastus švilpukus primenančius nedidelius prietaisus. Pritvirtinau juos prie mašinos. Ir ką jūs manot – per pastaruosius metus kelyje nesutikau nė vieno šerno, zuikio arba kito žvėries“, – skėstelėjo rankomis G.Žepnickas.
Savo kailiu prietaisų naudingumą patikrinęs G.Žepnickas ėmė juos gabenti į Lietuvą.
„Žinau, kad kai kurie švedų ar amerikiečių gamintojai į mašinas įmontuoja panašius ultragarsą skleidžiančius aparatus. Taip vairuotojai išvengia žvėrių keliamo pavojaus“, – aiškino G.Žepnickas. Savuoju „Porsche“ vyras važinėja greitai, todėl prie šio automobilio buferio pritaisyti net keturi švilpukai. Lėtesnėms mašinoms, jo teigimu, pakanka ir poros šių prietaisų.
„Lietuvos rytą“ konsultavę fizikai patikino, jog ultragarsą skleidžiantys švilpukai išties gali atbaidyti žvėris ar net vabzdžius.
Gyvūnai, kitaip nei žmonės, girdi aukštus garsus, kuriuos, automobiliui važiuojant, skleidžia prie jo pritvirtinti švilpukai.
Panašius į juos tam tikro dažnio garsą skleidžiančius švilpukus naudoja šunų dresuotojai. Žmonės jų negirdi, užtat keturkojai į šį garsą jautriai reaguoja.
Laukiniai žvėrys labiau nei rega pasikliauna klausa, tad sveikas gyvūnas tikrai nepuls ant jo ausiai iš toli girdimą triukšmą skleidžiančio automobilio.
Žmogus švilpukų garso negirdi
Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB), kurių matavimo skalė prasideda nuo 10 dBA ir baigiasi 180 dBA. Lapų šlamėjimas sukelia 10-30, lietaus šniokštimas – 50, įprastinė žmonių kalba 50-60, buto durų skambutis skleidžia apie 80, startuojanti raketa – 180 decibelų. Skausmą ausyse sukelia 130 decibelų, o 200 decibelų gali apkurtinti.
Garso dažnis matuojamas hercais (Hz).
Pavyzdžiui, 20 Hz reiškia garsą, kai oras suvirpa 20 kartų per sekundę. Kuo daugiau hercų, tuo garsas bus aukštesnis.
Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 – 20 000 Hz. Žemesnių garsų (infragarso) ir aukštesnių (ultragarso) žmogus negirdi. Tačiau daugelio gyvūnų, girdėjimo diapazonas yra žymiai platesnis.
Esant 60 dB garsui (triukšmo lygis atitinka iprastinę žmonių kalbą), šeškai gali girdėti 36 - 44000 Hz dažnumo garsus. T.y. be mums įprastų grasų, šeškai girdi ultragarsą. Palyginimui: žmogus girdi 20 – 20000 Hz, šuo 67- 45 000 Hz, katė 45 - 64 000 Hz, triušis 360 - 42 000 Hz , žiurkė 200 - 76 000 Hz, pelė 1000 – 91 000, delfinas 8000 - 10 0000 Hz.
Geriausiai šeškai girdi 8 000 – 12 000 Hz dažnio garsus. Šiuos garsus jie skiria net esant 10 -20 dB garsui. Tuo tarpu žmogus geriausiai skiria 500 - 2000 Hz garsus.
Lyginant su žmonėmis, šeškai geriau girdi aukštesnio dažnumo garsus. Atsižvelgiant į tai galima paaiškinti kodėl dauguma šeškų labai stipriai reaguoja į cypsinčius žaisliukus. Šie žaisliukai skleidžia aukšto dažnumo garsus, kuriuos šeškai būtent labai gerai girdi. Manoma, kad šie garsai primena stresą patiriančių šeškiukų skleidžiamus garsus.
Galimybė girdėti aukšto dažnumo garsus turi biologine prasmę, nes graužikai (pagrindinis šeškų maistas) bendraudami tarpusavyje skleidžia 22 000 – 70 000 Hz dažnumo ultragarsą.
Kačių klausos diapazonas platesnis nei žmogaus (t. y. jos gali girdėti infragarsą ir ultragarsą), apima nuo 10 Hz iki 80 000 Hz. Katės klausos nerve yra apie 52 000 nervinių galūnių (palyginimui, žmogaus – 31 000).
˙˙