Mat daugiausiai pranešimų apie tokias avarijas sulaukiama balandžio mėnesį, - rodo „Lietuvos draudimo“ statistika.
Draudikų duomenimis, vidutiniškai vienos tokios avarijos žala siekia 2500 litų, tačiau priklausomai nuo to, kokiu automobiliu buvo taranuotas žvėris ir koks jis buvo, pasekmės gali būti skaičiuojamos ir dešimtimis tūkstančių.
„Pranešimų apie po automobilių ratais patekusius gyvūnus sulaukiame kiekvieną mėnesį, tačiau balandžio mėnesį jų būna daugiausia. Manome, kad tai yra susiję su pavasarine gyvūnų migracija tik jiems žinomais ir įprastais maršrutais. Gyvūnai su automobiliais susiduria ne tik miško žvyrkeliuose, bet ir intensyvaus eismo keliuose,“ - sako „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Pernai kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams vien „Lietuvos draudimas“ atlygino nuostolių dėl susidūrimų su gyvūnais už beveik 1 mln. litų, ne mažiau nuostolių prognozuojama ir šiemet. Didžiausia išmoka siekė 32 tūkstančius litų, šio autoįvykio metu automobilis buvo sugadintas ypač stipriai.
ki šiol draudikai atlygindavo nuostolius dėl gyvūnų apgadintų automobilių tik tais atvejais, kai jie buvo apdrausti kasko draudimu. Pernai vien „Lietuvos draudimo“ klientai patyrė 336 avarijas dėl į kelią iššokusių ar išbėgusių žvėrių, o tai reiškia, kad tokie įvykiai yra registruojami beveik kas dieną.
Dažniausiai keliuose automobilius „pasitinka“ stirnos, rečiau – briedžiai ar elniai. Pernai pasitaikė susidūrimų su nedideliais gyvūnais, tokiais kaip kiškis, bebras, barsukas.
Lietuvoje tik kas penktas automobilis yra apdraustas kasko draudimu, o policijos duomenimis per metus su gyvūnais susiduria daugiau nei 1000 vairuotojų.
Jei savanorišku kasko draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam vairuotojui. Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir panašiai. Teisme kiekvienas atvejis įrodinėjamas atskirai.
Atsižvelgdamas į vis dažnėjančius automobilių susidūrimus su gyvūnais, „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pasiūlė vairuotojams kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu papildomai apsidrausti ir nuo netikėtai į kelią iššokusio gyvūno padarytos žalos. Toks draudimas metams kainuoja 34 litus ir neturi jokio išskaitos (frančizės) mokesčio.
„Draudimas nuo į kelią išbėgančių gyvūnų galioja ir žala bus atlyginta visais atvejais, kai automobilis susidūrė su gyvūnu važiuojamojoje kelio dalyje, net jei ji buvo paženklinta kelio ženklu „Atsargiai kelyje gyvūnai”. Šis draudimas galioja ir kiemuose bei neženklintuose keliuose. Vienintelė sąlyga – įvykį būtina užregistruoti policijoje“, - sako A. Kazlauskienė.
Didesnė tikimybė ant kelio sutikti žvėrį – miškingose vietovėse, ypač ten kur medžiai ir krūmai auga visai netoli kelio, taip pat tose vietose mažesnis matomumas.
Žvėrys migruoja sau įprastais keliais, todėl besiplečiant miestams jie ir atsiduria ten, kur anksčiau gal buvo miškas, o dabar jau – naujas kelias.
Būkite ypač atidūs vakare, tamsiu paros metu.
Atminkite, kad į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas – ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio.
Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia akimirksniu įvertinus situaciją pasiruošti išvengti susidūrimo: arba stabdyti, arba, sulėtinus greitį, bandyti apvažiuoti gyvūną.
Lrytas.lt jau rašė, kad padėti išvengti susidūrimo su žvėrimis gali iš pažiūros paprastas ir primityvūs dalykai - prie automobilio pritvirtinami švilpukai. Tokiais švilpukais, kurie skleidžia žmogui negirdimą, bet gyvūnams labai nemalonų aukšto dažnio ultragarsą, jau senai naudojasi Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių vairuotojai.
„Lietuvos rytą“ konsultavę fizikai patikino, jog ultragarsą skleidžiantys švilpukai išties gali atbaidyti žvėris ar net vabzdžius.
Gyvūnai, kitaip nei žmonės, girdi aukštus garsus, kuriuos, automobiliui važiuojant, skleidžia prie jo pritvirtinti švilpukai. Panašius į juos tam tikro dažnio garsą skleidžiančius švilpukus naudoja šunų dresuotojai. Žmonės jų negirdi, užtat keturkojai į šį garsą jautriai reaguoja.
Laukiniai žvėrys labiau nei rega pasikliauna klausa, tad sveikas gyvūnas tikrai nepuls ant jo ausiai iš toli girdimą triukšmą skleidžiančio automobilio.