1983 metais JAV trečdalis vairuotojų pažymėjimų turėtojų buvo jaunesni nei trisdešimties metų. Dabar tokių yra 22 procentai. Automobiliai vis mažiau domina jaunus Kanados, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Švedijos, Norvegijos gyventojus.
Tuo tarpu Lietuvoje bendras jaunų (pradedančiųjų) vairuotojų skaičius keičiasi išlieka stabilus.
Tiesa, 2008 metais buvo savotiškas bumas - daugelis jaunųjų vairuotojų stengėsi egzaminus būtinai išlaikyti iki liepos 1 dienos, nes tik taip galėjo gauti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Kaip žinia, nuo 2008 m. liepos 1 dienos įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms, pradedantiesiems vairuotojams išduodamas tik dvejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas.
Nors ir pasitaiko išimčių, tačiau Lietuvoje dauguma jaunų žmonių nori vairuoti. Ir ta diena, kai jie gauna pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, jiems - ypač didelė šventė.
„Būtinybę vairuoti savo transporto priemonę lemia ir nepakankamai išplėtota visuomeninio transporto sistema, ypač šalies regionuose“, - mano Laimutė Užupė, valstybės įmonės „Regitra“ viešųjų ryšių vadovė.
„Nenoras“ greičiausiai gali būti susijęs su ekonominėmis sąlygomis - jauniems vairuotojams nustatytomis labai didelėmis įmokomis už transporto priemonių draudimą, dideliais vairavimo mokyklų paslaugų įkainiais ir panašiai.
Kaip žinia, Lietuvoje (priešingai, nei kai kuriose kitose ES šalyse) teisės aktai vis dar neleidžia vairavimo egzamino laikyti tiems gyventojams, kurie yra nebaigę vairavimo mokymo įstaigos ir išmokę vairuoti savarankiškai, su pakankamai patirties turinčiu lydinčiu asmeniu (nebūtinai šeimos nariu).