„Tikslas - visoje Kuršių nerijoje, žiūrint į transporto
srautų sureguliavimą, daugiau galimybių sudaryti atplaukti
vandeniu. Reikia sumažinti automobilių srautą Kuršių nerijoje,
faktiškai kiekvienoje gyvenvietėje turi būti po uostą“, - BNS
sakė tarnybos direktorė Rūta Baškytė.
Jos pavaduotojas Romas Pakalnis primena, kad jūrinis susisiekimas
čia buvo populiarus iki sovietmečio: „Buvo jūrinio susisiekimo
tradicija, o sovietmečiu kadangi uždarumas, pasienio režimas, visa
kas trukdė. Dabar reikia skatinti visais būdais“.
VSTT vadovų teigimu, transporto srautų sutvarkymas numatomas ir
ruošiamame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Jame,
be kita ko, numatoma sureguliuoti transporto eismą, sutvarkyti
automobilių stovėjimo aikšteles, tinkamai organizuoti dviračių
nuomą ar privežimą, įrengti ekologinius maršrutus.
„Sureguliuoti transporto eismą, nes vasarą nuvažiavus,
faktiškai pėstiesiems nebelieka galimybės, visos gatvės,
aikštelės, kiemai užkišti automobiliais. Pasiūlyti ekologiniai
maršrutai – iš gyvenvietės autobusėlis ar traukinukas
pravažiavo, surinko, nuvežė žmones į paplūdimį ir atgal“, -
sakė tarnybos direktorė.
Pervalkoje, anot jos, plane numatoma įrengti ekologinį
kempingą, „į kurį atvažiuotume ne su automobiliais, o su
dviračiais arba pėsti ateitume“, taip pat - vaikų stovyklą.
Nacionalinio parko tvarkymo planas šiuo metu derinamas tarp
institucijų.