Šis „Midlum” – mobilioji techninė pagalba, pasaulyje vadinama „Rally Assistance”.
Jame sumontuoti Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) reikalavimus atitinkantys saugos lankai, yra stacionarūs kompresorius, suvirinimo aparatas ir 17 kilovatų elektros generatorius.
Bekelių ieškotojai šią automobilių sporto šaką Lietuvoje kelia į aukštesnį lygį.
Per varžybas jaustis tvirčiau ir saugiau dabar jiems padės techninė pagalba ant ratų.
Pagelbėdavo užsieniečiai
Legendiniame Dakaro ralyje ar ne mažiau varginančiose, tik ne tokiose žinomose bekelės varžybose iki šiol dalyvavę lietuviai techninę pagalbą samdydavosi iš užsieniečių.
Tačiau prancūzų, italų, olandų ar britų paslaugos kainuoja brangiai ir ne visada yra kokybiškos.
Lietuviams nuo šiol priklausantis sunkvežimis „Renault Midlum” skirtas tiems, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be alinamų bekelės maratonų, kur rezultatai priklauso ne tik nuo vairavimo įgūdžių, bet ir nuo techninės pagalbos.
Italai nesutaisė gedimo
Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto pagrindinį prizą už pagalbą varžovui per lenktynes atsiėmęs motociklininkas Gintautas Igaris pats patyrė, ką reiškia dalyvauti varžybose be patikimo užnugario.
Dakaro pragarą šiemet įveikęs vienintelis lietuvis atstovavo italo Franco Picco komandai, todėl dirbo su jos mechanikais.
Tačiau dėl komunikacijos problemų kildavo nemažai bėdų: lietuvis mokėsi kalbėti itališkai, italai – angliškai.
G.Igaris Dakaro finišą pasiekė 81-as, bet lenktynės jam galėjo baigtis jau ketvirtajame greičio ruože, prieš kurį lenktynininkas paprašė italų mechanikų pakeisti sankabą, o jie to nepadarė, nes nesuprato lietuvio.
G.Igaris pats buvo priverstas krapštytis prie sugedusios sankabos.
„Pats ne kartą irgi buvau atsidūręs situacijose, kai negalėjau pasitikėti samdytais mechanikais užsieniečiais”, – tvirtino bekelės lenktynininkas 37 metų Antanas Juknevičius.
2009-aisiais su Aurelijumi Petraičiu visureigių klasėje Dakare jis užėmė 25-ąją vietą – aukščiausią, kokią iki šiol šiame maratone užėmė lietuviai.
Nors kasmet į bekelės varžybas vyksta bent po keletą lietuviškų ekipažų, asmeninė techninė pagalba iki šiol jiems buvo sunkiai prieinama.
Remontuoti kelyje – įdomiau
2004-ųjų „Renault Midlum” jau atlaikė du Dakaro ralius. Dar tuos tikruosius – iš Europos iki Senegalo sostinės Dakaro Vakarų Afrikoje. Dviašiu sunkvežimiu naudojosi latvių „Oscar” komanda, nusprendusi pirkti didesnį ir talpesnį „Rally Assistance”.
Kol Lietuvos lenktynininkai švaistė pinigus techninės pagalbos ant ratų nuomai, latviai investavo į nuosavą „Rally Assistance”. Jei tokio neturi, negali tikėtis ir gerų rezultatų rimtose varžybose.
Į ergonomišką „Midlum” įmanoma sukrauti viską, ko gali prireikti per lenktynes: ir greičių dėžę, ir keletą reduktorių, ir tuziną padangų, kitas atsargines dalis. Kad ir visą visureigį. Net ne vieną. Mažiausiai du, jei jie skirtingi, ir tris, jeigu vienodi.
„Midlum” už 60 tūkst. eurų (apie 207 tūkst. litų) iš latvių įsigijo vieno sostinės autoserviso Vilniuje vadovas 36 metų Ramūnas Baltramonaitis ir A.Juknevičius.
„Kam to reikėjo? Kad gyvenimas būtų įdomesnis, – šyptelėjo R.Baltramonaitis. – Varžtų sukimas – nuobodus darbas, o sukimas kelyje yra truputį kitoks.”
FIA saugumo reikalavimus atitinkantis pagalbos sunkvežimis paprastai seka paskui lenktynininkus iš vienos stovyklos į kitą, o esant būtinybei turi teisę įvažiuoti net į lenktynių trasą, jei skubios pagalbos prireikia per pačias varžybas.
Techninė pagalba kelyje – garantija, kad finišą lenktynininkai tikrai pasieksi.