Kelionė automobiliu per Europą įveikiama ir vairuotojui mėgėjui

Alvydas ZIABKUS
Tolimų kelionių patirties neturinčiam vairuotojui mėgėjui per kiek daugiau nei parą prie vairo reikėjo ištverti beveik 1700 kilometrų – ketvirtadienio popietę pajudėjęs iš Vilniaus, kitos dienos vakare turėjau pasiekti Olandijos uostamiestį Roterdamą.
A.Ziabkus, įveikęs beveik 1000 kilometrų iš Lietuvos į Olandiją, pasijuto kaip iškrovęs vagoną: skaudėjo pečius, juosmenį, rankas, o sėdėti ilgai nesinorėjo.
Daugiau nuotraukų (1)
Tokia užduotis manęs laukė abiturientei dukrai susiruošus į pasirinkto vieno Roterdamo universiteto atvirų durų dienos renginį. Jis turėjo įvykti šeštadienio rytą.
Anksčiau išvykti ir neskubant pasiekti Olandiją neturėjome galimybių, tad manęs laukė 20 valandų prie vairo.
Toks priverstinis maršas per Europą gąsdino.
Tolimomis kelionėmis prie automobilio vairo pasigirti negaliu. Labiau tenka suktis po Klaipėdos apylinkes, keletą kartų per metus nuvažiuoju į Vilnių, Jūrmalą.
Tačiau dabar spaudžiant laikui turėjau įveikti 1700 kilometrų atstumą.
Skaičiuojant realų vidutinį 80–90 kilometrų per valandą greitį, išeina apie dvidešimt valandų prie vairo.
Kaip pavyks numalšinti nuovargį? Ar vairuojant nesuims miegas? O kas bus, jei kelyje suges mašina? Tokios mintys kamavo prieš kelionę.
Skubino užsakyta nakvynė
Iš pradžių pradėjome dėlioti kelionės maršrutą.
Kad penktadienį kuo mažiau liktų važiuoti iki Roterdamo, per pirmąją kelionės dieną užsibrėžėme pasiekti Poznanę. Iš Vilniaus iki jos – 740 kilometrų.
Poznanės pakraštyje netoli greitkelio užsisakėme nakvynę, o privataus kotedžo šeimininkei pažadėjome atvažiuoti iki 22 valandos.
Nusprendėme nevažiuoti per Varšuvą, nes Lenkijos sostinę būtume pasiekę pasibaigus darbo dienai. Nerizikavome patekti į šio didmiesčio spūstis.
Be to, pažįstami mums patarė vengti šio kelio ir dėl čia važiuojančių vilkikų gausos. „Vilksitės sunkvežimio greičiu, o aplenkti – beveik neįmanoma”, – gąsdino prieš savaitę į Varšuvą važiavęs vairuotojas.
Poznanę nutarėme pasiekti per šiauriau nuo Varšuvos esantį Olštyno miestą. Galutinai toks maršrutas nusvėrė ir dėl to, kad važiuojant per Olštyną sutaupome apie 45 kilometrus.
Tokioje ilgoje kelionėje gal ir smulkmena, bet vis pusvalandį mažiau sėdėti vairuotojo krėsle.
Prisipylę pilną visureigio „Suzuki Grand Vitara” 60 litrų talpos degalų baką, apie 12 val. 30 min. pajudėjome iš Vilniaus.
Visais ratais varomo visureigio degalų sąnaudos siekia per 10 litrų šimtui kilometrų, tad nepasipildę degalų galime nuvažiuoti tik apie 550 km.
Kelionėje stengėmės gerti kuo mažiau skysčių, kad stoti tektų kuo rečiau.
Už Lazdijų kirtę valstybės sieną gauname gerą žinią – navigatorius kelionei prideda valandą papildomo laiko, nes Lenkijoje kita laiko juosta.
Tačiau sutaupyta valanda pradėjo tirpti, nes už 15 kilometrų Lenkija mus pasitiko kelio remonto darbais, kurie riboja leidžiamą automobilių eismą.
Pasirinktas kelias leidžia greičio pedalą spūstelėti iki 100 kilometrų per valandą: pavakare eismas nėra intensyvus, o pavytus vilkikus galima aplenkti be vargo. Kiek nervino daugybė šiame kelyje esančių gyvenviečių, kurias kertant tenka mažinti greitį.
Vargino kelionė tamsoje
Viltis Poznanę pasiekti su dienos šviesa išblėso Olštyne, kur daugiau nei pusvalandį vilkomės automobilių spūstyje.
Iš Olštyno vietos laiku išvažiavome po 17 valandos, tačiau iki nakvynės vietos – dar 361 kilometras.
Sutemos užklupo Torunėje. Beveik pusvalandis iki 20 valandos. Lieka važiuoti 180 kilometrų.
Sutemus vairuoti vis sunkiau. Žvelgiant į tamsą jau skauda akys, įtampą didina pakelėse netikėtai išnyrantys dviratininkai, siaurame kelio ruože apie 20 kilometrų sekėme paskui vilkiką, kurio aplenkti neįmanoma.
Pavojingai ilgai šviečianti signalinė degalų bako lemputė prie Gniezno privertė užsukti į degalinę. Nakvynės vieta, rodos, pasiekiama ranka – liko vos 50 kilometrų.
Kelionei per Lenkiją buvau išsikeitęs 500 zlotų (apie 410 litų), iš jų 200 zlotų (164 litai) buvo skirta nakvynei. Už 300 zlotų (246 litus) pirkome degalų.
Svetimoje šalyje buvau priverstas aklai pasitikėti greičiausią maršrutą parinkusiu navigatoriumi, o šis nuo tiesaus kelio į Poznanę mus nukreipė į šoną. Nakvynės vieta nutolo.
Netrukus paaiškėjo kodėl. Atsidūrėme greitkelyje, kur mūsų laukė staigmena – kelio užtvara, kurią galima įveikti sumokėjus 13 zlotų (12 litų).
Nakvynės vietą pasiekėme gerokai po 22 valandos.
Greitkelis – vairuotojų rojus
Aštuntą valandą pajudėjus iš Poznanės navigatorius suskaičiavo iki kelionės tikslo likusį atstumą – 935 kilometrai.
Guodė tai, kad apskaičiuota kelionės trukmė greitkeliu – apie 10 valandų.
Vokietijos greitkeliai – vairuotojų svajonė. Tik atskiruose ruožuose greitis ribojamas nuo 100 iki 120 kilometrų. Šiaip visame kelyje spausk, kiek nori ir gali.
Nors didžiąją kelio dalį važiavau apie 150–170 kilometrų per valandą greičiu, pasirinktą trečiąją juostą dažnai tekdavo užleisti skriejantiems naujais BMW ir „Mercedes” automobiliais.
Nuovargį pradėjau justi įveikęs pusę kelio, bet atsipalaiduoti neleido intensyvus eismas visose trijose greitkelio juostose.
Degalų kaina nestebino
Greitas važiavimas sparčiau tuštino ir degalų baką.
Vokietijoje degalai kainuoja gerokai brangiau – apie 5,9 lito. Olandijoje užsukti į degalinę neketinau, nes ten benzinas – puse lito brangesnis.
Tačiau norėdamas pataupyti praleidau paskutinę pakeliui Vokietijoje buvusią degalinę ir 14 valandą 30 minučių į Olandiją įvažiavau su trečdaliu degalų bake.
Lietuvoje 5 litus perkopusi benzino kaina man pasirodė apynormalė, kai Olandijoje už degalus mokėjau 1,86 euro – apie 6,4 lito.
Pavakare pasiekęs Roterdamą ir po 7,5 valandos įveikęs beveik 950 kilometrų pasijutau kaip iškrovęs vagoną. Skaudėjo pečius, juosmenį, rankas, o sėdėti dar ilgai nenorėjau.
Į Lietuvą grįžome per Kylį keltu į Klaipėdą.
Daugiau kaip 600 kilometrų atstumas greitkeliu iš Roterdamo į Vokietijos uostamiestį man jau buvo vieni juokai.
Grįžęs namo apskaičiavau, kad per savaitę nuvažiavau 3100 kilometrų.
Patarimai nepatyrusiems keliautojams
Pirmiausia – nebijokite važiuoti užsienį, nors ir neturite tokios patirties.
Navigatorius tiksliai nurodo kelius, o eismas ten gerokai paprastesnis nei Lietuvos miestuose. Be to, užsienio šalių gyventojų vairavimo kultūra yra kur kas aukštesnė.
Prieš kelionę reikia kruopščiai susiplanuoti maršrutą, išsirinkti nakvynės vietas ir jas rezervuoti.
Kelionės metu reikia vengti važiavimo tamsiu paros metu. Sutemus vairuoti automobilį nepažįstamais keliais yra kur kas sudėtingiau.
Prieš važiuojant per buvusias socialistines Rytų Europos valstybes būtina atsinaujinti navigatoriaus programą. Pastaraisiais metais Lenkijoje ar Čekijoje yra nutiesta daug naujų trumpesnių kelių, kurių nerodo pasenusios navigatoriaus programos.
Navigatoriuje geriausia pasirinkti ne galutinį atvykimo tašką, o tarpinius miestus, kuriuos reikėtų pasižymėti išstudijavus būsimą maršrutą. Kitaip navigatorius jus gali nuvesti visai ne tuo maršrutu, kurį esate susiplanavę.
Per valandą planuokite nuvažiuoti ne daugiau nei 80 kilometrų. Jei kurioje nors atkarpoje ir paspausite greičiau, jus gali sulaikyti remontuojamų kelių ruožai, gyvenvietės, pakeliui esantys miestai. Nemažą dalį laiko atims degalų papildymas. Greitesnį važiavimą galite susiplanuoti tik greitkeliuose.
Priverstinius sustojimus degalinėse panaudokite ir trumpam poilsiui. Prisipildę degalų neskubėkite į kelionę. Užkąskite, išgerkite kavos – poilsiui skirtos 10–15 minučių nieko nepakeis, tačiau jūs jausitės šiek tiek pailsėję.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.