Lietuvos gatvėse netrukus bus daugiau burzgesio – jau ateinantį savaitgalį oficialiai prasidės naujas motociklininkų sezonas. Kelių policija grasina akyliau stebėsianti motociklų vairuotojus, nes jie mėgsta protu sunkiai suvokiamą greitį ir yra labiau pažeidžiami.
Tačiau medalis turi dvi puses. Prisiekę motociklininkai piktinasi menka kitų eismo dalyvių tolerancija, dėl kurios neva kyla daugiausia skaudžių eismo įvykių.
O pradedančiąją motociklo vairuotoją Liepą glumina ir tai, kad vairavimo mokykloje ji negauna pakankamai praktinių ir teorinių žinių.
Pati šią vasarą ketinu laikyti egzaminus A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Tad kaip man pasirinkti tinkamą vairavimo instruktorių, ką turėčiau žinoti motociklu išriedėjusi į kelią?
Instruktorius nieko neaiškina
26-erių Liepa jau išlaikė teorijos egzaminą ir dabar mokosi vairuoti motociklą.
Per keturias pamokas ji sužinojo tik tiek, kaip spausti sankabą, įjungti pavarą ir akceleratorių, kur yra stabdžiai.
Per kiekvieną vairavimo pamoką ji sukinėjasi aikštelėje arba rieda į gatves, bet vairavimo instruktorius net neaiškina, ką ji daro ne taip.
Liepa kol kas nežino, kuriuo stabdžiu – priekiniu ar galiniu – turėtų stabdyti įkalnėje, nuokalnėje ar ties posūkiu, kaip turėtų elgtis slidžiame kelyje ar važiuodama žvyrkeliu. Ji net nėra tikra, ar tinkamai sėdi ant motociklo.
„Į kursus užsirašiau dėl to, kad tikrai noriu išmokti vairuoti motociklą, bet daugiau mokausi internete žiūrėdama vaizdo įrašus ir skaitydama.
Dar šiek tiek paaiškina kiti motociklų vairuotojai.
Bet apskritai motociklu važiuoju taip, kaip pati suprantu, nebūdama tikra, kad važiuoju saugiai”, – tvirtino Liepa.
Mokytojas bijo vairuoti
Liepos vyras Marius A kategorijos egzaminus išlaikė prieš metus. Nors jis vairavimo pamokas lankė kitoje mokykloje, irgi susidūrė su panašiomis bėdomis kaip ir žmona.
„Pirmiausia mane pribloškė instruktoriaus klausimas, ar aš noriu išmokti vairuoti, ar tik gauti pažymėjimą.
Nors atsakiau, kad man svarbu išmokti vairuoti, to mokiausi pats – kai aikštelėje sukinėdavau vadinamąjį aštuonetą, instruktoriaus dažnai net nebūdavo”, – pasakojo Marius.
Vairuoti motociklą jis pramoko, išlaikė egzaminus ir gavo A kategorijos pažymėjimą. Bet technika besidomintis ir mėgėjų automobilių lenktynėse nuolat dalyvaujantis vyras daug dalykų apie tai, kaip kelyje elgtis su motociklu, sužinojo iš labiau patyrusių kolegų.
Kad ir tai, kuriuo stabdžiu geriau stabdyti tam tikrose situacijose.
Marius buvo įsitikinęs, kad motociklui, kaip ir dviračiui, galinis stabdys svarbesnis nei priekinis. Mat staigiai stabdant priekiniu gresia virsti per dviratį.
Bet iš kitų motociklininkų Marius sužinojo, kad priekinis stabdys efektyvesnis. Jis jungiamas ranka, galinis – koja.
„Apskritai nežinau, ko galėjau išmokti iš savo instruktoriaus, jei jis net nemėgsta motociklų: per vieną pamoką man papasakojo, kad važiavo motociklu į techninę apžiūrą, nuvirto ir daugiau nebenori ant jo sėsti, nes bijo”, – tvirtino Marius.
Pavydėjo savo draugui
Išmokti vairuoti motociklą – sudėtingiau nei automobilį. Motociklininkas dirba ir rankomis, ir kojomis, ir kūnu – net nuo jo padėties priklauso, ar vairavimas saugus.
Dešine ranka reguliuojamas greitis ir jungiamas priekinis stabdys, dešine koja – galinis stabdys, kaire ranka – sankaba, kaire koja – pavaros. Rankomis taip pat junginėjami ir posūkio signalai bei šviesos.
„Vairavimo saugumas priklauso ir nuo įgūdžių, bet labai pavydėjau savo draugui, kuris mokytis vairuoti motociklą pradėjo vėliau už mane.
Jo instruktorius išaiškino tokių dalykų, kuriuos aš nagrinėju iki šiol”, – teigė Marius.
Pirmiausia – teorija
Vienos vairavimo mokyklos Vilniuje vadovas ir instruktorius Audrius Stramkauskas tvirtina, kad tai, kaip instruktorius išmokys vairuoti, priklauso ne tik nuo jo įgūdžių, bet ir sugebėjimo bendrauti. Į privalomąsias vairavimo pamokas ateina nemažai jau mokančių vairuoti motociklą – vieni paauglystėje vasarą kaime pas senelius burgzdavo mopedu, kitus pamokė draugai. Tačiau tapti motociklininkais užsigeidžia ir tie, kurie niekada nėra sėdėję ant motociklo.
„Kartais instruktorius net klausia mokinio, ar šis moka važiuoti dviračiu, nes žmogus net nesugeba išlaikyti pusiausvyros, – pasakojo A.Stramkauskas. – Todėl mokyti vairuoti motociklą reikia žingsnis po žingsnio.
Kartais net pradedame mokyti su lengvesniais ir ne tokiais galingais A1 kategorijos motociklais ir tik vėliau leidžiame sėstis ant galingesnio.”
Kiekvienas motociklininkas turi būti pasirengęs griūti. Geras instruktorius turėtų išaiškinti net tai, kaip griūti, kad kuo mažiau žalos patirtų ir vairuotojas, ir jo motociklas.
„Man pasisekė, kad turėjau nuostabų instruktorių, – pasakojo dar vienas pradedantis motociklininkas Darius Macijauskas, A kategorijos egzaminus išlaikęs prieš metus. – Į kursus atėjau visiškai žalias, o juos baigiau jau neblogai mokėdamas važiuoti.”
D.Macijausko instruktorius – buvęs motokroso sportininkas – iš pradžių mokiniui net neleido atsisėsti ant motociklo: pirmiausia išaiškino techninius sprendimus, parodė, kaip motociklas statomas ant kojelės, ir liepė pačiam tai pakartoti.
„Ir vėliau visko mokiausi sistemingai: kaip pajudėti iš vietos, kaip greitinti, kaip stabdyti. Net kai mokiausi bene sunkiausios užduoties – sukti aštuonetą, instruktorius prižiūrėjo, kad negriūčiau”, – pasakojo 26 metų D.Macijauskas.
Darius sužinojo net tai, kokiu kampu turi stebėti veidrodėlius ar aplinką posūkyje, kaip elgtis pavojingose situacijose.
„Instruktorius mane įspėjo, kad važiuodamas motociklu turiu labai susikaupti, bet to išmokti neįmanoma. Tik pradėjęs važinėti gatvėmis supranti, kad kelyje tavęs iš tiesų niekas nemato, todėl turi mąstyti ne tik už save, bet ir už kitus”, – įsitikinęs D.Macijauskas.
Liuksemburge – kitas požiūris
Kad motociklininkai Lietuvoje dažnai nelaikomi visaverčiais eismo dalyviais, Darius labiau įsitikino išvykęs studijuoti į Liuksemburgą.
Šio miesto gatvėmis jis dabar važinėja motociklu ir nebuvo pakliuvęs į situacijas, kai automobilių vairuotojai tyčia blokuoja motociklininkui kelią. O Lietuvoje tokie atvejai – itin dažni.
„Tačiau ir motociklininkai Liuksemburge dažnai kultūringesni nei Lietuvoje: kaip ir kiti eismo dalyviai, jie stovi grūstyse, nelaviruoja tarp automobilių lyg slalomo trasoje”, – pasakojo D.Macijauskas.
Svarbiausia – saugumas
Motociklų sporto klubo „Coffee Racers” nariai jau antrus metus iš eilės drauge su kelių policija rengia nemokamus kursus motociklininkams.
Į šiuos kursus renkasi ne tik tie, kurie nori išmokti vairuoti motociklą, bet ir jau patyrę motociklininkai.
Per paskaitas pasakojama apie saugų važiavimą, kaip tinkamai išsirinkti apsaugas ir net kokį motociklą geriausia rinktis.
„Stengiamės išaiškinti, kad motociklininkui svarbiausia važiuoti saugiai ir atsargiai, nes net dėl mažiausios klaidos galima itin skaudžiai griūti, – aiškino vienas „Coffee Racers” narių Jaroslavas Buinauskas. – Bet blogiausia, kad motociklininko saugumas kelyje dažnai priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo automobilių vairuotojų. O šie – itin netolerantiški.”
Lietuvoje motociklininkas dar dažnai nelaikomas visaverčiu eismo dalyviu, nors kelyje jis ir yra gerokai pažeidžiamesnis.
„Sunkiausia pradedantiems motociklininkams, nes niekur kitur, tik gatvėje, įgysi pakankamai praktikos.
Jie ir taip jaudinasi, o automobilių vairuotojai neretai įvaro dar daugiau baimės”, – sakė J.Buinauskas.
Sunkiai valdomas greitis
Motociklų vairuotojams sunkiausia prikišama nuodėmė – didelis greitis, dėl kurio kyla nemažai avarinių situacijų ir kuris kelia didžiausią pavojų pačiam motociklo vairuotojui.
„Pats esu važiavęs labai greitu motociklu ir supratau: jei tik kas, nesugebėčiau jo suvaldyti, nes motociklas važiuoja greičiau, nei dirba tavo smegenys”, – tvirtino patyręs motociklininkas Mindaugas Slapšys.
2009-aisiais jis pirmasis iš Lietuvos motociklininkų įveikė legendinio Dakaro ralio trasą.
Tačiau „Enduro” klasės motociklai, kuriais važiuojama bekelės varžybose, nėra tokie greiti kaip vadinamosios „britvos”. Būtent jomis ir skraidoma beprotišku greičiu.
„Mane stebina, kai motociklininkai pervertina savo galimybes ir perka itin galingus motociklus, kuriuos valdyti neturi įgūdžių”, – sakė M.Slapšys.
„Tuos, kurie nori greičio, stengiamės pakviesti į Nemuno žiedą Kačerginėje, kad jie bent suvoktų, kaip valdomas dideliu greičiu lekiantis motociklas, ir nelakstytų juo gatvėmis”, – pasakojo žiedinėse lenktynėse dalyvaujantis J.Buinauskas.
Svarbiausia – išmokti staigiai stabdyti
Šarūnas Pladas
Daugkartinis žiedinių lenktynių čempionas
„Važinėdamas gatvėmis visuomet laikydavausi principo, kad automobilių vairuotojai manęs nemato, todėl kaskart galvodavau, ar spėsiu sustabdyti, jei prieš mane jie atliks staigų manevrą.
Visada svarbu įvertinti, ar pats galėsi staigiai sureaguoti, jei įvyktų kas nors netikėta.
Vienas svarbiausių motociklininko veiksmų – stabdymas. To reikia nuolat mokytis.
„Britvoms” ar gatvės („street”) motociklams svarbesnis yra priekinis stabdys. Kai stabdai juo, jei padanga gera, svoris pasiduoda į priekį, ir motociklo galas kyla. Jei stabdysi galiniu stabdžiu, motociklas tiesiog čiuoš ir stabdymo efektyvumas bus vos 10 proc.
Važiuojant sportiniu motociklu, jei staiga kas nors išbėga į gatvę ar atsiranda kita kliūtis, stabdoma tik priekiniu stabdžiu. Bet taip stabdyti yra menas. Jei padanga gera, taip stabdant galima virsti į priekį, o jei prastesnė, priekinis ratas nuslys ir motociklas čiuoždamas vis tiek atsitrenks į kliūtį.
Neįgudusiems vairuotojams patarčiau pasimokyti įveikti posūkius specialiose trasose. Sukant svarbiausia viską daryti švelniai, be staigių judesių. Staigus stabdymas ar sukimas lemia motociklo nestabilumą.
Pradėjęs vairuoti motociklą pats irgi mokiausi Nemuno žiede įveikti posūkius, o grįžęs į gatvę jaučiausi daug užtikrintesnis.
Griuvimas neišvengiamas kiekvienam motociklininkui. Svarbiausia griūvant – nesilaikyti už motociklo, paleisti jį, kad jis čiuožtų sau. Kitaip galima susižeisti daug stipriau. Motociklas čiuožia greičiau už žmogų, todėl jei už jo laikysiesi, jis temps į priekį.”