Tyrimų bendrovės „Autotyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus duomenimis, sausio 1-ąją Lietuvoje iš maždaug 2 mln. registruotų lengvųjų autotransporto priemonių tebuvo apie 2 tūkst., kurias galima vadinti „tikromis ekologiškomis“.
Pasak R.Cickevičiaus, metų pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 4 elektromobiliai ir 2 transporto priemonės, kurių ratus suka elektrinė jėgainė bei ją nuolat kraunantis benzininis motoras. Taip pat mūsų šalies teritorijoje buvo registruota 1820 hibridinių automobilių ir 7 hibridai, kuriuose sumontuota dujinė įranga.
„Tai keisti automobiliai. Jų šeimininkai įsigyja juos kaip hibridus, vėliau į šiuos automobilius įmontuoja dujinę įrangą, todėl ličio jonų baterijos tampa nebereikalingos. Tad buvę hibridai pradeda veikti kaip paprastos dujinę įrangą turinčios mašinos“, - pasakojo „Autotyrimų“ vadovas.
Daug kalbų, mažai naudos
R.Cickevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra 161 tūkst. lengvųjų automobilių, anksčiau turėjusių tradicinius variklius, tačiau perdarytų taip, kad galėtų važinėti varomi dujomis.
„Formaliai šias transporto priemones galbūt irgi galėtume priskirti prie ekologiškų. Bet tik formaliai, nes jų dujinė įranga netobula, o iš išmetamųjų vamzdžių virstantys dujų kamuoliai leidžia suabejoti tokio transporto ekologiškumu“, - sakė LŽ pašnekovas.
Tuo metu automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis tvirtino, kad šiandien Lietuvoje daug kalbama apie ekologinį transportą, tačiau realiai jo plėtra stovi vietoje. „Be abejo, plėtrai trukdo visuomenėje vis dar vyraujantis nepasitikėjimas ekologiškomis mašinomis. Tačiau dar didesnė kliūtis - didelė jų kaina, valstybinės paramos nebuvimas“, - sakė automobilių ekspertas.
Skirtingi rėmimo modeliai
Iš Europos Sąjungos šalių, M.Glinskio tvirtinimu, transporto ekologiškumu labiausiai rūpinasi Austrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys, iš kitų pasaulio valstybių - JAV.
„Kiekviena valstybė yra pasirinkusi skirtingą ekologiško transporto rėmimo modelį. Kai kurios šalys skiria nustatytas pinigų sumas kaip dotacijas žaliajai transporto priemonei įsigyti. Kitos - kompensuoja tam tikrą procentą kainos skirtumo nuo tos sumos, už kurią parduodamas ekologiškas automobilis ir tokios pat klasės tradiciniais degalais varoma transporto priemonė „, - pasakojo automobilių ekspertas.
Anot M.Glinskio, pavyzdžiui, Nyderlanduose, ta parama siekia net 35 proc. kainos.
Bene aiškiausias, eksperto nuomone, ekologiškų automobilių rėmimo modelis taikomas JAV. „Tenai valstybė paremia ekologiškos transporto priemonės pirkėją tam tikra griežtai nustatyta suma. Pavyzdžiui, elektrinių transporto priemonių - elektromobilių, elektra varomų motorolerių - būsimieji savininkai gali būti tikri, kad įsigiję ekologišką transporto priemonę gaus 9,5 tūkst. JAV dolerių (apie 20 tūkst. litų) subsidiją.
Sizifo darbas
M.Glinskis teigė, jog neteisinga būtų sakyti, kad ekologinis transportas mūsų krašte yra visiškai ignoruojamas. „Iš tiesų daromi maži žingsniukai, tačiau jų aiškiai nepakanka“, - sakė automobilių ekspertas.
Ir beveik visos iniciatyvos, kaip apgailestavo M.Glinskis, dažniausiai gimsta Vilniuje.
„Tarkime, sostinės senamiestyje suteikta privilegija nemokėti už mašinos statymą tiems vairuotojams, kurie važinėja elektromobiliais. Žinant, kad už valandą stovėjimo Vilniaus centre gali būti pareikalauta sumokėti ir 6 litus, į senamiestį užsukę elektromobilių savininkai gali sutaupyti iš tiesų nemenką sumą. Bėda ta, kad elektromobiliams suskaičiuoti net rankos pirštų yra per daug“, - teigė pašnekovas.
Neseniai apie gražią iniciatyvą, kuri turėtų užtikrinti ekologinio transporto plėtrą, paskelbė ir Švedijos SEB grupė. Jau kuris laikas jo grupės išperkamosios nuomos įmonės taiko 1 proc. mažesnes paskolos palūkanas tiems klientams, kurie įsigyja ekologiškus, mažiau nei 130 gramų vienam kilometrui kelio anglies dioksido išmetančius automobilius.