Gerokai smukus reeksportui vien per pirmus keturis mėnesius Lietuvoje buvo parduota 443 automobiliais (t.y. dešimtadaliu) mažiau nei pernai tuo pat metu.
„Po 2009 metais smogusios krizės automobilius išveždavo faktiškai visi pardavėjai, nes taip uždirbdavo kelis procentus pelno, be kurio tiesiog nebūtų išsilaikę. Tačiau keli oficialūs gamintojų atstovai tuo vertėsi iki šiol. Bet tai baigėsi”, – netikėtą rinkos nuosmukį aiškina Gintaras Kaukėnas, bendrovės „Kia Auto” direktorius.
Praėjusiais metais per keturis mėnesius Lietuvoje buvo parduoti 4949 automobiliai, šiemet – 4503. Kiek jų liko šalyje, tikslių duomenų nėra, nes skiriasi ir skaičiavimo metodika, ir registravimo Lietuvoje trukmė.
Įmonės gudrauja
Patys automobilių gamintojai netoleruoja reeksporto į kitas šalis, tačiau apeiti šiuos draudimus nėra sunku.
Schema gana paprasta – oficialus gamintojo atstovas parduoda naujus automobilius kitai Lietuvoje registruotai (kartais net pačių įkurtai) įmonei, o ką ji vėliau daro su šiais automobiliais, niekam neberūpi.
Paprastai tie automobiliai išregistruojami ir keliauja į Vakarų Europos šalis.
Automobilių verslo užkulisiuose jau kuris laikas niekam ne paslaptis, kad didžiausi „vežėjai” yra „Fiat”, „Nissan”, „Renault” ir „Peugeot” atstovai. Savo parduodamus automobilius į užsienį išveža ir kiti pardavėjai, tačiau mažesniais kiekiais.
Pavyzdžiui, pernai Alytuje įsikūrusios bendrovės „Alkestos” automobilių centro vardu buvo įregistruoti net 393 nauji „Nissan” ir 53 „Renault” automobiliai.
Galima tik įsivaizduoti, kaip realiai atrodytų Alytus, jeigu į jo gatves iš tiesų per metus išvažiuotų beveik pusė tūkstančio naujų „Nissan”.
Arba kas prisimena, kaip atrodo „Peugeot 3008”, kuris, anot statistikos, ne vieną mėnesį buvo perkamiausias modelis mūsų šalyje.
O kur išgaravo keli šimtai parduotų „Fiat 500”?
Uždirba kelis procentus
Kokia iš to nauda pardavėjui? Vidutiniškai 2–5 procentai pelno. Tai yra 700–2000 litų uždarbis nuo automobilio.
Nedaug? Bet geriau negu nieko. Per metus reeksportavus 200 automobilių ir uždirbus nuo kiekvieno po pusantro tūkstančio litų, įmonės sąskaita papildoma maždaug 300 tūkstančių litų.
Bet nereikėtų skubėti smerkti tuo užsiimančių bendrovių. Juk jos niekam nekenkia, tik iškraipo realius rinkos skaičius.
O pastaraisiais metais paskutinėje vietoje Europoje pagal gyventojų ir jiems tenkančių naujų automobilių skaičių esančioje Lietuvoje mašinų pirkimas svyravo lyg ant sūpuoklių.
Nuo 26 tūkstančių (2007 metais) krito iki 8,4 tūkstančio 2009-aisiais.
2010 metais buvo parduota šiek tiek daugiau – 9 tūkstančiai naujų automobilių, o 2011-aisiais rinka šoktelėjo į viršų jau iki 15 tūkstančių.
Rodos, pardavimas auga, tačiau realiai pernai buvo pasiektas tik 2005 metų lygis, todėl oficialūs automobilių pardavėjai sukasi kas kaip išmano.
„2013-aisiais bus gerokai aiškesni pirkėjų lūkesčiai ir ko mums laukti ateityje. Praėję metai buvo viltingi, šie – labai keisti”, – svarstė Donetas Karčiauskas, vienos didžiausių Lietuvoje automobilių bendrovių „Sostena” prezidentas.
Jis įsitikinęs, kad šiemet naujų automobilių pirkimas neaugs, nes privačių pirkėjų beveik nėra, o įmonės laukia artėjančių Seimo rinkimų, naujų įstatymų, delsia priimti finansinius sprendimus. Europoje vykstantys procesai taip pat neįkvepia pasitikėjimo ateitimi.
„Kita vertus, ką galima prognozuoti valstybėje, kurioje per mėnesį nuperkami 7 pigiausi „Dacia” ir 17 brangių „Volvo”, – ironizavo pašnekovas.
Iš tiesų prabangių automobilių „Audi”, BMW, „Mercedes-Benz” ir „Volvo” atstovai laikosi bene stabiliausiai, mat šių automobilių pirkimas visuomet svyruoja tik keliais ar keliolika procentų.
D.Karčiausko manymu, blogiausia, kad nėra vidutinės klasės pirkėjų: dairomasi arba pigiausių, arba brangiausių modelių.
Korėjiečiai šovė į viršų
„Sostenos” prezidentui pritaria ir Vilniaus „Volkswagen” centro direktorius Linas Karlavičius: „Šie metai bus tie, nuo kurių atsispirsime.”
Žiūrint į populiariausių markių dešimtuką Lietuvoje, matyti, kad lyderiai jau ne pirmus metus išlieka tie patys: „Volkswagen”, „Toyota” ir „Škoda”.
„Fiat” ir „Peugeot” į perkamiausių penketuką kilstelėjo išvežti modeliai.
Ypač sparčiai populiarėja „Kia” ir „Hyundai”. Jie įsitvirtino perkamiausių dešimtuke, šių automobilių mūsų gatvėse ypač padaugėjo.
„Jokio stebuklo neįvyko – tiesiog išmušė mūsų valanda, turime daug naujų modelių ir nebeliko problemų dėl jų tiekimo”, – sėkmės priežastis aiškina „Kia Auto” direktorius G.Kaukėnas.
Lietuvių jau pamėgtas Slovakijoje gaminamas „Kia Sportage”, kurio (dyzelinio su automatine pavarų dėže) anksčiau reikėjo laukti metus, dabar užsakius gamykloje pagal individualų užsakymą reikia laukti tik 3 mėnesius. O jau pagamintą iš sandėlio pristatyti užtrunka 4–5 dienas.
O kažkada itin Lietuvoje populiarią ir didelę rinkos dalį užėmusi „Mazda”, rodos, baigia išnykti iš pirkėjų atminties. Per keturis mėnesius parduota vos 13 šių automobilių – 54 procentais mažiau nei pernai.
Iš tiesų šio automobilio gamintojai prašovė su racionalia kainodara – pats perkamiausias iki šiol „Mazda 6” modelis yra gerokai brangesnis už pagrindinius vidutinės klasės konkurentus, nors racionalaus paaiškinimo tam tikrai nėra.
„TOP 10”
Perkamiausių automobilių dešimtukas (2012 sausis–balandis, neskaičiuojant reeksporto), pokytis lyginant su 2011 metais (proc.)
„Volkswagen” 821 (-19)
„Škoda” 556 (35)
„Toyota” 439 (3)
„Fiat” 352 (214)
„Nissan” 305 (-49)
„Peugeot” 302 (-24)
„Ford” 201 (-12)
„Kia” 197 (70)
„Hyundai” 154 (83)
„Renault” 133 (-43)