„Dažnos iniciatyvos, kai neįgalieji apmokomi ar kitaip teikiamas įsidarbinimo palaikymas. Panašios geranoriškos pastangos nekeičia situacijos iš esmės, nes pagrindinis stabdis – ribotos galimybės nevaržomai judėti ir patekti tiek į savanoriško, tiek į apmokamo darbo vietas“, - pasakoja paslaugos sumanytojas Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas Arūnas Survila.
„Socialinis taksi“ - tai socialinė inovacija, kuri užtikrina sėkmingą judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimas į ekonominio ir socialinio užimtumo vietasJudėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimas į ekonominio ir socialinio užimtumo vietasTokioT Nors tokios inovacijos poreikį rodo aibė objektyvių kriterijų, o efektyvumą demonstruoja užsienio praktika, Lietuvoje ji dar tik pradės savo pirmuosius žingsnius.
„Išsikvietus taksi vairuotojas dažniausiai nėra linkęs padėti žmogui nusigauti iš namų iki automobilio bei nenori kartu vežti vežimėlio“, - sakė A. Survila. Anot, jo ši paslauga ženkliai prisidės prie neįgaliųjų integracijos problemų sprendimo iš esmės.
Socialinis taksi nėra vien tik pritaikytas automobilis, tai yra daug platesnių paslaugų spektras, apimantis ir tikslinės grupės motyvavimą naudotis paslauga, patogių sąlygų sudarymą, ekonominių darbo vietų paiešką bei neįgaliųjų teisių advokataciją.
Kodėl ši paslauga reikalinga negalią turintiems žmonėms?
Vienas iš veiksnių kliudančių sėkmingai judėjimo negalią turintiems žmonėms integruotis į ekonominį ir kultūrinį gyvenimą yra ribotos galimybės pasiekti šias vietas. Tam įtakos turi ne tik silpnai išvystytas aplinkos pritaikymas (ypač infrastruktūra bei viešasis transportas), bet ir ekonominės bei psichologinės priežastys.
Naudotis įprasto taksi paslaugomis kasdieniams poreikiams neįgaliesiems yra per brangu. Be to, taksi automobiliai nėra pritaikyti, o taksi firmų vairuotojai yra neapmokyti ir nemotyvuoti teikti paslaugas neįgaliesiems. Nacionaliniam socialinės integracijos institutui organizuojant „Gyvąją biblioteką“, identifikavome, kad išsikvietus taksi negalią turinčiam žmogui vairuotojas dažniausiai nėra linkęs padėti žmogui nusigauti iš namų iki automobilio bei nenori kartu vežti vežimėlio.
Savivaldybių socialinių paslaugų centrai dalinai sprendžia šią problemą. Jie turi pritaikytus automobilius, tačiau jie naudojami tik būtiniausiems reikalams, o jų grafikas priklauso nuo vairuotojo darbo laiko. Atsiradus socialiniam taksi viskas būtų paprasta ir žmogus turintis negalią neturėtų papildomų rūpesčių dėl transporto - galėtų lengvai, oriai ir pigiai judėti į socialinio ir ekonominio užimtumo vietas. Tai prisidėtų prie žmonių turinčių negalią socialinės integracijos situacijos gerinimo Vilniaus mieste. Neįgaliesiems tapus aktyviais visuomenės nariais, išaugtų ir jų galimybės atskleisti savo talentus ir taip prisidėti prie miesto gerovės kūrimo.
Kaip gimė „Socialinio taksi“ idėja?
Nacionalinis socialinės integracijos institutas tiesiogiai dirba su judėjimo negalią turinčiais žmonėmis, kurie rodo didelę motyvaciją tokiam taksi atsirasti. Keletas ekonomiškai aktyvių neįgaliųjų darbo vietoje išsilaiko tik dėl organizacijos savanorių teikiamos pagalbos: nuveža ir parveža iš darbo vietos. Į „Socialinio taksi“ planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą jau dabar aktyviai įtraukti žmonės turintys judėjimo negalią.
Socialiniai taksi yra skirti aukščiau minėtoms problemoms spręsti. Jie veikia ne tik Vakarų Europoje bet ir Rytų kaimynystės šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Kanadoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Šiose šalyse panašūs socialiniai taksi užtikrina ne tik nuvykimą iš taško A į tašką B, bet ir padeda pačiam negalią turinčiam žmogui patekti į taksi (ne visi neįgaliųjų namai yra pritaikyti, tad problematiška net išeiti, pajudėti iš gyvenamosios vietos).