Jis siūlo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą papildyti nuostata, jog jeigu transporto priemonės savininkas laiku nesumokėjo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą dėl KET pažeidimo, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje daromas įrašas, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda.
Beje, tokia tvarka galioja Latvijoje, kur visi, nemokantys baudų, lyg per egzaminą „susikerta“ per technines apžiūras.
„Per septynis šių metų mėnesius pareigūnai už KET pažeidimus paskyrė 24,5 mln. litų baudų. Tačiau iš jų sumokėta arba išieškota vos 15 mln. litų. Taigi pažeidėjai valstybei skolingi dar 9,5 mln. litų. Bendrai nenormalu, kad maždaug kas trečias vairuotojas nemoka baudų. Šiuo metu antstoliai už KET pažeidimus išieško beveik 100 mln. litų baudų“, - kalba pašnekovas.
D. Budrio įsitikinimu, jo siūlomi pakeitimai paskatins piktybinius pažeidėjus uoliau mokėti baudas.
Kita vertus, Latvijos pavyzdys rodo, kad nemokantys baudų bando nuo jų išsisukti perregistruodami automobilį kito asmens, šeimos nario ar giminaičio vardu.
„Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia daugiau nei 10 tūkst. dokumentų dėl 1,5-5 tūkst. litų baudų išieškojimo, per metus išieškoma kiek daugiau nei trečdalis paskirtų baudų. Tai nenormalu“, - kalba D. Budrys.
Beveik tūkstantis asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po penkias dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma – 23 tūkst. litų.
1,5-5 tūkst. litų baudos už pažeistas KET šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems skirtų baudų suma yra beveik 123 mln. litų.
Jeigu šiam pasiūlymui bus pritarta, Seimo narys siūlo griežtinti ir nuobaudas už važinėjimą be galiojančios techninės apžiūros, suteikiant galimybę už tokį pažeidimą netgi konfiskuoti automobilį.