Klaipėdos įmonė „Etnos ekspozicija”, prieš porą metų pagaminusi pirmuosius nedidelės grimzlės, bet manevringus pontoninius katerius, sulaukė naujų užsakymų.
Tokie iškyloms skirti laiveliai, pavadinti akvabusais, jau vežioja keleivius Trakų ežerais, Nemuno kilpomis, išplaukia į Kuršių marias. Jais susidomėjo vandens turizmo verslą aktyviai plėtojančios Lenkijos įmonės.
Stebino neįprastas reginys
Pramogoms skirtas pontoninis kateris neseniai išbandytas ir Klaipėdoje. Smalsuoliai, nuo senojo Biržos tilto stebėdami Danės upe plaukiančius iškylautojus, trynė akis – tokio vaizdo jie dar neregėjo.
Tauralaukio link pajudėjęs laivas aplenkė miesto įžymybę – kažkada jūromis skriejusį, o dabar krante sustingusį istorinį burlaivį „Meridianas”.
„Etnos ekspozicijos” vadovą Kęstutį Grigaitį glumina kalbos, esą Danėje gali plaukioti tiktai plokščiadugnės motorinės valtys ir baidarės: „Kažkas tyčia skleidžia pramanus.
Mes specialiai rengėme nemokamas ekskursijas klaipėdiečiams, kad jie patys įsitikintų – šioje upėje neįstringa ir didesni pramoginiai laivai. Čia galima puikiai praleisti laiką.”
Beveik valandą trunkančios kelionės Dane iškylautojų nenuvylė – iš laivo salono jie matė išpuoselėtą Klaipėdos senamiestį, apleistas užmiesčio teritorijas, senuosius tiltus, žydinčius sodus, pievas.
Nereikia jokių prieplaukų
Tarpukariu Dane plaukiojo pramoginiai laiveliai, pakrantėse būta ir prieplaukų. Itin mėgstamos buvo kelionės iki Tauralaukio. Pasigrožėję upės vaizdais keleiviai išlipdavo į krantą, užsukdavo į parko arbatinę. Po Antrojo pasaulinio karo laivyba šioje upėje apmirė ir neatsigauna.
„Nebeliko kelionėms vidaus vandenimis pritaikytų didesnių laivų. Nemuną, Kuršių marias raižiusios greitaeigės „Raketos” parduotos – pajamos nepadengdavo jų eksploatavimo sąnaudų.
Ne kiekvienas žmogus gali įsigyti prabangų pramoginį katerį ar jachtą”, – aiškino K.Grigaitis.
Šios bendrovės gaminami kateriai plaukioja ir sekliais vandenimis. Didžiausias jų privalumas – nedidelė, 20–30 centimetrų, grimzlė.
Katamarano formos ant dviejų platformų sumontuotus katerius galima prišvartuoti ten, kur nėra jokių stacionarių prieplaukų. Rudenį juos nesunku iškelti ir laikyti elinguose, kitose uždarose patalpose.
Gaminami ir didesni pramoginiai laivai – trimaranai.
Kelionės vilioja turistus
Danėje išmėginto 5,5 metro ilgio ir 2,5 metro pločio pramoginio motorlaivio kreiserinis greitis – 20 kilometrų per valandą. Daugeliui vandens turistų, kurie kelionės metu nori ramiai grožėtis upių vingių, įlankų, pakrančių vaizdais, tokios spartos visiškai užtenka.
Pontoninį katerį, sveriantį apie 750 kilogramų, varo laivagalyje pakabintas 30 arklio galių variklis. Ramiai plaukiant per valandą užtenka 8 litrų benzino.
„Bangos laivo neblaško, nuo vėjo apsaugotame salone telpa 8–10 keleivių”, – pasakojo pramoginių katamaranų kūrėjas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Edgaras Ribačonka.
Panašaus katerio be variklio kaina – iki 30 tūkst. litų.
Vienai šeimai tokia transporto priemonė kažin ar reikalinga, tačiau prie vandens telkinių įkurtų kaimo turizmo sodybų, motelių, viešbučių savininkai gali sau leisti tokią prabangą.
Gali plukdyti ir namelius
Pagal specialius užsakymus pagaminti du 15 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pontoniniai kateriai vasarą plukdo turistus Trakų ežerais.
Vienu jų po Galvės ežerą plaukiojo Lietuvoje viešėjusi Danijos karalienė Margrethe II. Nemuno vandenis ties Birštonu raižo kitas panašus akvabusas, kuriuo gali plaukti 35 keleiviai.
E.Ribačonkos suprojektuotas 3 tonų keliamosios galios katamaranas plukdo ne tik žmones, bet ir namelius ant ratų.
Vandens turistai, priplaukę kempingus arba kitokias poilsiui skirtas vietas, tokį namelį patys gervėmis gali išvilkti į krantą ir ten gyventi.
Statybų parodoje eksponuojamas nedidelis pontoninis kateris sudomino vieną Klaipėdos rajono gyvenamųjų namų bendriją. Vaizdingoje vietoje prie vandens telkinio kotedžus pasistatę žmonės užsidegė įsigyti tokį motorlaivį savo reikmėms pardavę kelis laisvus žemės sklypus.
Kuriami ir naujos kartos pramoginiai kateriai – juose varikliai su aukšto slėgio vandens turbinomis bus integruoti į pontonų konstrukcijas.
Tokie laivai galės naudoti ir benziną, ir dyzeliną.
Žvalgosi į Lenkijos rinką
Pontoninius laivus pastebėjo kai kurios vandens turizmą Nemune mėginančios gaivinti Dzūkijos ir kitų regionų savivaldybės. Tiesa, jas vilioja didesni, 35–45 vietų, pramoginiai akvabusai.
Tokie šiuolaikiško dizaino motorlaiviai yra kur kas brangesni – jų kaina siekia nuo 100 iki 400 tūkst. litų. Dviaukštį pontoninį laivą įsigiję Birštono verslininkai jau plukdo turistus vaizdingomis Nemuno kilpomis.
„Vilniaus savivaldybė suka galvą, kaip išvalyti, pagilinti Neries vagą.
To reikia vienam laivui, vis dar plukdančiam iškylautojus nuo Baltojo tilto iki Valakampių.
O pontoniniams akvabusams užtektų esamo gylio”, – aiškino E.Ribačonka.
Pontoninių laivų gamintojai dairosi į užsienio rinkas.
Pasak „Etnos ekspozicijos” vadovų, įmonės produkcija bene labiausiai domisi artimiausi kaimynai – su turizmo verslu susijusios Lenkijos įmonės.
„Turistų apgultuose Mozūrijos ežeruose, upėse ir kanaluose, kitose Lenkijos vietovėse plaukioja nemažai pontoninių laivų.
Ketiname pasinaudoti tenykštės rinkos galimybėmis”, – sakė K.Grigaitis.