Tikėti tuo ar ne, - kiekvieno asmeninis reikalas. Mat nėra jokių konkrečiai apibrėžtų reikalavimų tokių rekordų fiksavimui. Jie dažniausiai remiasi sąskaitomis, gautomis iš serviso, kuriame buvo aptarnaujamas automobilis.
Iki šiol rekordininku buvo laikomas taksistui iš Graikijos priklausęs 1976 metais pagamintas „Mercedes – Benz 240 D“, kuris be variklio remonto įveikė 2,85 milijono kilometrų. Dabar šis automobilis eksponuojamas viename koncerno muziejų.
2,3 milijono kilometrų yra įveikęs 1963 metais pagamintas „Volkswagen Beetle“.
Kiti užfiksuoti pasiekimai gerokai kuklesni: 1990 metų „Honda Accord“ ir 1982-jų „Toyota Starlet“ įveikė po 1,6 milijono kilometrų.
Todėl toks milžiniškas „Volvo“ pranašumas kai kuriems automobilių ekspertams kelia abejonių, juolab, kad neretai tokie rekordai fiksuojami tam tikrų automobilių gamintojų ar jų prekybos atstovų reklamos sumetimais.
I. Gordonas teigia, kad 1966 metais už „Volvo P1800“ sumokėjo tik 4,150 JAV dolerius. „Tai geriausia investicija mano gyvenime“, - kalba jis.
Įdomu, kad nuo to laiko, kai išėjo į pensiją 1996 metais, I. Gordonas kasmet nuvažiuoja daugiau nei 160 tūkstančių kilometrų kasmet.
Rekordinio „Volvo“ savininkas tikina, kad per visą eksploatacijos laiką variklį teko šiek tiek remontuoti nuvažiavus 675 tūkstančių mylių. Be to, teko pakeisti vieną starterį, 3 tepalo radiatorius ir 2 susidėvėjusius užvedimo spynelės raktelius.
Jeigu šio automobilio rida iš tiesų tikra, tai prilygsta 104 kartams apkeliauti aplink pasaulį. Be to, per tą laiką teko 734 kartus keisti variklio tepalą, nes pats „Volvo“ savininkas buvo nusprendęs, kad tepalus reikia keisti kas maždaug 6 tūkstančius kilometrų ridos.
