Karštis alina ne tik žmones, bet ir automobilius

Automobiliams, kurių amžius 3-5 metai, jokių problemų per karščius nekyla, tačiau senesnių nei 10 metų mašinų savininkai negali būti visiškai ramūs, ypač - jeigu radiatorius, aušinimo sistema remontuota.

Jeigu esant karštam orui automobilio radiatorius nėra vėdinamas oro srautų, jis gali pradėti kaisti.

„Lietuvos ryto“ kalbinti automobilių remonto specialistai teigė, kad tvarkingas radiatorius ir aušinimo sistemos žarnos ištveria net didžiausią karštį. Blogiausia yra tiems automobilių savininkams, kurių radiatoriai jau buvo remontuoti arba naudoti, pirkti iš sąvartyno.

Jeigu normaliomis oro sąlygomis toks radiatorius tarnauja be didesnių rūpesčių, tai tvyrant karščiui neatlaiko pernelyg aukštos temperatūros ir per mikro plyšelius arba įtrūkusius tarpiklius pradeda leisti aušinimo skystį. Tada variklis gali perkaisti.

Dar daugiau bėdų gali turėti tie vairuotojai, kurie į radiatorius pila specialius miltelius, kurie esą užkemša mikro plyšelius. Tačiau tai laikina ir nepadeda, nes milteliai gali užkimšti aušinimo sistemos elementus, tad aušinimo skystis negali normaliai cirkuliuoti.

„Užėjus karščiams, labai išaugo tiek radiatorių pardavimas, tiek norinčių sutvarkyti ir užpildyti oro kondicionierius eilės“, - tvirtino vienas bendrovės „Melga“ savininkų Erlandas Gintneris.

Be to, padaugėjo remontuojamų perkaitusių variklių ir trūkusių jų galvučių.

Oro kondicionavimo sistema leidžia automobilio salone palaikyti norimą temperatūrą, bet ne žemesnę negu 16 laipsnių.

Jei oro kondicionavimo sistema veikia nepriekaištingai, skirtumas tarp mašinos salone esančios ir kondicionieriaus pučiamo oro temperatūros gali siekti net 30 laipsnių. Ant saulės stovinčios mašinos salonas gali įkaisti iki 50 laipsnių šilumos.

Todėl naudotis kondicionieriumi reikia atsargiai, nes dėl didelių temperatūrų skirtumų galima lengvai peršalti, susirgti sloga.

Geriausia - nukreipti šaltą orą į kojas ir į priekinį stiklą. Nuo stiklo šaltas oras keliauja į viršų link stogo ir tolygiai pasiskirsto po visą saloną.

Kad šiltas oras greičiau išeitų iš salono, įjungus kondicionierių galima trumpam praverti langus. Vėliau langus reikia uždaryti, nes šaltas oras išeis iš salono.

Važinėjant itin karštu oru, patartina į baką pripilti kuo daugiau benzino. Kuomet bakas pilnas benzino, jame nebelieka vietos susidaryti sprogiai benzino garų koncentracijai.

Kuomet benzinas teliūškuoja apytuščiame bake, esant karštam orui benzino garų koncentracija jame nuolat didėja ir, įvykus avarijai, mašina gali sprogti.

Siekiant išvengti automobilio gaisro, reikia patikrinti degalų tiekimo sistemos gumines žarneles, jų jungtis. VAZ markės automobiliuose ne itin patikimos yra karbiuratorių tarpinės, nuo senumo jos praranda sandarumą ir benzinas pradeda lašėti ant variklio.

Ugniai įsiplieksti pakanka, kad benzinas patektų ant labai įkaitusio variklio kolektoriaus.

Kiekvieną vasarą automobilininkai susiduria su ta pačia problema - vabzdžiais, kurie po ilgesnės kelionės storu sluoksniu aplipdo mašinos priekinį stiklą ir žibintus. Tamsiu paros metu važiuojant šalia drėgno miško, kartais vabzdžių būna tiek daug, jog tenka įjungti valytuvus - kaip per lietų.

Pagrindinis patarimas - parvažiavus iš kelionės nereikėtų laukti, kol vabzdžiai pridžius prie stiklo, žibintų ir radiatoriaus grotelių. Juos nuvalyti reikia kuo greičiau. Palaukus keletą dienų nuvalyti vabzdžius bus ypatingai sunku, o automatinėse plovyklose pridžiūvusias vabzdžių liekanas nuvalo labai prastai.

Į langų plovimo bakelį patartina pilti specialų vasarinį stiklų plovimo skystį, kurio sudėtyje yra medžiagų, išskaidančių organines dalis ir jos lengvai nuvalomos nuo stiklo.