„Tie, kurie mano, kad nedidelis kitos mašinos nubrozdinimas ar įlenkimas yra nereikšmingas dalykas, klysta. Pasišalinimas iš įvykio vietos baudžiamas vienodai, nesvarbu kokia žala kitam padaryta“, - aiškina Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos paieškos poskyrio viršininkas Šarūnas Oleknavičius.
Anot jo, tokie prasižengimai dažniausiai būdingi moterims. Važiuodamos atbulos jos trinkteli į kitą automobilį, išlipa, apžiūri jį ir, nusprendusios, kad nieko blogo neatsitiko, nuvažiuoja savo keliais.
Kasdien - po 4 atvejus
Vėliau atsiranda ir nukentėjusios mašinos savininkas, ir liudininkai, tad nuvažiavusi iš įvykio vietos gali sulaukti kvietimo atvykti į policiją. Įrodžius, kas tiksliai vairavo automobilį, gresia rimti nemalonumai.
Tiesa, šis procesas gali užtrukti ir pusę metų.
Mat vien Vilniuje policija per metus gauna maždaug 1,5 tūkstančio pranešimų apie kiemuose apgadintas mašinas su liudininkų nurodytais kaltininkais.
Dar tiek pat užfiksuojama apgadinimo atvejų, kurių kaltininkai nėra žinomi ir incidentų niekas nematė.
„Krūvis milžiniškas: vienam pareigūnui sostinėje tenka maždaug 100 bylų, kuriose jis turi įrodyti, kas tiksliai vairavo automobilį incidento metu“, - aiškina Š. Oleknavičius.
Tyrė beveik pusę metų
Vilniaus senamiestyje gyvenanti Edita G. turėjo progos įsitikinti, kiek rūpesčių iškyla ir laiko tenka sugaišti, kai tiesiog kieme jos automobilį apgadina kaimynė.
Gegužės 31 dieną jos automobilį „Audi A6“ kliudė iš kiemo išvažiuoti norėjusios kaimynės D. L. automobilis ir išmušė galinį žibintą. Nors incidentą mačiusios E. G. draugė paprašė moters neišvažiuoti iš kiemo kol neatvyks policija, ši nekreipė dėmesio ir nuvažiavo.
E.G. iškvietė policiją, atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį, nubraižė jo schemą ir išvažiavo.
Nuo to laiko iš policijos E. G. nesulaukė jokių žinių, nebuvo apklausta ir įvykį mačiusi liudininkė.
Moteris už 1157 litus suremontavo automobilį, draudikai pasiruošę atlyginti nuostolius, bet to negali daryti, kol negavo pažymos iš policijos.
Vilnietės kantrybė išseko, kai praėjus penkiems mėnesiams po įvykio iš pareigūnų nesulaukė jokių žinių. Ji pati ėmė skambinti jiems ir domėtis tyrimo eiga.
Moteriai buvo paaiškinta, kad nenustatyta galimos kaltininkės gyvenamoji vieta, vėliau – kad nepavyksta jos rasti namie įteikti kvietimo atvykti į apklausą.
Atsisveikins su teisėmis?
Komentuodamas šią bylą, Š. Oleknavičius paaiškino, jog, kaip ir kiekvienu atveju, reikia įrodyti patį apgadinimo faktą ir nustatyti asmenį, kuris vairavo automobilį tuo metu.
„Buvo apklausta vairuotoja, ji neprisipažįsta vairavusi mašiną tuo metu. Todėl apklausus liudininkus ir surinkus visus bylos faktus, ją teks perduoti į teismą“, - sakė jis.
Pasišalinimas iš įvykio vietos traktuojamas kaip rimtas KET pažeidimas. Sprendimą dėl nuobaudos priima nebe policijos pareigūnai, bet apylinkių teismai.
Tad jeigu vaizdo kameros ar liudininkai užfiksavo, kad kitą mašiną ar kelio ženklą kliudęs vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, pats įvertino
apgadinimus, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tai gali būti traktuojamas kaip tyčinis pasišalinimas.
Įrodžius kaltę, kaimynės mašinai žibintą išmušusi vilnietė mažiausiai 3 metams atsisveikins su teise vairuoti ir turės sumokėti mažiausiai 3000 litų baudą.
„Tokiose bylose tik nukentėjusiam viskas atrodo aišku ir paprasta. Iš tiesų taip nėra, nes turime nustatyti, kas konkrečiai vairavo nuostolius padariusią mašiną“, - darbo specifika dalinasi Š. Oleknavičius.
Kieno automobilis?
Mat bauda už pasišalinimą iš įvykio vietos yra itin skausminga.
Tuo tarpu vienam pareigūnui Vilniuje kasdien tenka vidutiniškai po 4 naujas tokio pobūdžio bylas.
Jų tyrimą apsunkina ir tai, kad Lietuvoje dažnai automobilis kitam asmeniui parduodamas be jokių sutarčių, neperregistruojamas pirkėjo vardu.
Todėl automobilį jau senai pardavęs asmuo gali sulaukti kvietimo į policiją ir būti apklausiamas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.
Toks asmuo turi nurodyti, kas vairavo automobilį.
Nenurodžius vairavusio, formaliam mašinos savininkui skiriama bauda nuo 300 iki 800 litų.
Jeigu pakartotinai padaromas toks nusižengimas, bauda siekia 1500 – 2000 litų.
Turtas turi šeimininką
Dažna ir tokia situacija, kai prie prekybos centro važiuodamas atbulas vairuotojas kliudo stulpelį, išlipa, apžiūri stulpelį ir savo automobilį. Manydamas, jog žalos niekam nepadarė, ramiausiai nuvažiuoja.
Tuo tarpu prekybos centro apsaugos kameros fiksuoja šį įvykį ir vėliau tampa nepalenkiamomis liudytojomis.
Po kurio laiko tokio šio automobilio savininkas gauna kvietimą į teismą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nors prisilietimas prie plastikinio stulpelio jau senai būna išgaravęs iš galvos.
„Jokiuose teisės aktuose nėra nurodytas padarytos žalos dydis, nuo kurio priklauso nuobauda. Todėl nesvarbu, padarei 100 litų ar 5 tūkstančių litų žalą, reikia apie įvykį pranešti, kad vėliau nebūtum apkaltintas pabėgęs“, - pataria Egidijus Tučis, Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas.
Bet koks turtas kelyje - ženklai, atitvarai, kelkraščių blokai, kelio sankasos - turi savo šeimininkus ir kažkokią vertę. Tad juos apgadinus reikia pranešti pareigūnams.
„Griežtos bausmės už pabėgimą iš įvykio vietos pirmiausia nukreiptos prieš kelių chuliganus. Tačiau tikrai negerai, kai žmonės nukenčia dėl paprasčiausio nežinojimo“, - mano pareigūnas.
˙˙