„Aš niekada nevažiuoju ant galinės sėdynės tokio automobilio, kuris turi tik dvejas duris”, – kalba S.Wallace’as.
Mat jį pernelyg gąsdina galimybė po avarijos įstrigti ten, iš kur nėra jokio išėjimo. Daug žmonių avarijose žuvo vien dėl to, kad jie neturėjo galimybės lengvai išsmukti iš automobilio.
Be to, gelbėtojams iš automobilio ištraukti sužeistą žmogų daug sunkiau, kai nėra galimybių lengvai pasiekti galinės sėdynės.
„Jeigu nėra saugos diržo – aš nevažiuoju. Dėl to nesinaudoju jokiu visuomeniniu transportu, kuriame keleiviai yra nesaugūs”, – pareiškė kanadietis.
Tad jam telieka rinktis lėktuvus arba automobilius. S.Wallace’as negali suprasti, kodėl autobusuose, traukiniuose, metro ir kitose visuomeninio transporto priemonėse nepasirūpinta keleivių saugumu.
Visiškai nelogiška tai, kad saugos diržų nėra mokykliniuose autobusuose.
„Prie mano automobilių visuomet sumontuoti išgaubti galinio vaizdo veidrodėliai, todėl, kai statau automobilį, matau kelkraštį, be to, akloji zona lieka gerokai mažesnė”, – aiškino S.Wallace’as.
Jis tvirtino važinėjantis nuolat įjungtais žibintais ir mieste, ir užmiestyje, kai debesuota ar šviečia ryški saulė: „Dažniausiai atsitinkančios avarijos – kai viena mašina atsitrenkia į kitos galą. Galiniai žibintai visuomet atkreipia dėmesį.”
Jeigu kas nors važiuoja per arti S.Wallace’o automobilio, jis visuomet įjungia posūkių žibintus. Be to, taip galima įspėti kitus vairuotojus apie žvėris kelyje ar kitus netikėtus pavojus.
Tai praverčia staigiai stabdant prie pėsčiųjų perėjos gyvenamajame kvartale, pravažiuojant greitosios pagalbos, ugniagesių ar policijos automobiliams.
„Garso signalą naudoju kur kas dažniau nei kiti vairuotojai. Signalizuoju išvažiuodamas iš stovėjimo vietos.
Du kartus signalizuoju važiuodamas atbulas.
Signalizuoju, kai noriu, kad mane pastebėtų pėstieji, dviratininkai ar kiti vairuotojai”, – sakė S.Wallace’as.
Be to, kanadietis prie automobilio yra pritvirtinęs ultragarsinius švilpukus, atbaidančius laukinius žvėris, nors kai kurie vairuotojai juos vertina skeptiškai.
„Per 25 metus du kartus partrenkiau laukinį gyvūną. Tuomet švilpukų neturėjau. Kai prie automobilio pritvirtinau švilpukus, nepartrenkiau nė vieno.
Galiu prisiekti – jie veikia”, – tvirtina S.Wallace’as.
Kanadietis visuomet stengiasi išvengti posūkio į kairę, jeigu tik tai įmanoma.
Kam kirsti kelią atvažiuojantiems automobiliams? Pasukti tris kartus į dešinę užuot vieną kartą sukus į kairę S.Wallace’ui atrodo protinga.