„Pati idėja sveikintina, bet šalyje yra tiek daug rimtesnių dalykų, kad ši problema beveik neapčiuopiama. Tai tarsi vėžio gydymas čiobrelių arbatos nuoviru“, - valdžios užmojus įvertino Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.
Jo manymu, kai į šalį kasmet įvežama apie 200 tūkstančių naudotų automobilių ir visiškai neskatinama naujų mašinų prekyba, išskirti tik elektromobilius yra nerimta.
Pašnekovas spėja, kad būsimi ministrai dar neįsigilino į realią situaciją.
„Valdžia neturi jokios aiškios krypties, nei ką daryti su beveik milijonu automobilių, kurie neatitinka jokių taršos reikalavimų, nei kaip reguliuoti naudotų automobilių parką“, - aiškino P. Ignotas.
Iš visų 1,7 milijono Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių net 37 proc. neatitinka jokių taršos standartų, 16 proc. atitinka tik „Euro 1“ standartą. Pusė milijono automobilių jau 5 metus neatvyksta į technines apžiūras.
Autoverslininkų asociacija kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) jau yra pateikusi pasiūlymus šiai Vyriausybei, kaip reguliuoti naudotų automobilių parką ir skatinti mažiau aplinkai kenksmingų automobilių įsigijimą.
Pagerintų šalies įvaizdį
Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis mano, kad įrengti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą valstybei kainuotų nedaug, bet efektas modernios valstybės įvaizdžiui būtų didžiulis.
„Valstybei keliolika milijonų litų būtų tik lašas jūroje. Ypač žinant tai, kad 2014 metais įkrovimo stotelių įrengimas bus įtrauktas į ES finansuojamus projektus ir didesnę dalį investicijų dengs Europa“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, vienos elektros įkrovimo stotelės įrengimo kaina siekia apie 13 tūkst. litų. Didžiuosiuose šalies miestuose įrengti bent po 10 įkrovimo stotelių valdžiai nebūtų jokia problema.
L. Jokužis pateikė Estijos pavyzdį, kur, jo teigimu, bus įrengta iki 500 įkrovimo stotelių, iš kurių apie 150 - greito krovimo.
„Tai parodo, ar šalis technologiškai žengia į priekį, ar velkasi iš paskos“, - mano pašnekovas.
Šiandien Lietuvoje yra tik 10 vienetų elektromobilių ir veikia 10 jų įkrovimo stotelių, daugiausia įrengtų privačių investuotojų lėšomis.
Traukia Europos parama?
Kalbos apie elektromobiliams skirtą infrastruktūrą – jokia naujiena, apie tai laikinai pareigas einantis premjeras Andrius Kubilius mintimis dalijosi dar 2010-ųjų balandį.
Tuomet A. Kubilius pateikė Kalifornijos pavyzdį. Ten specialiai infrastruktūrai kurti yra skiriamos didžiulės investicijos.
„Nauji automobiliai yra neišvengiama ateitis. Ir mes turėsime tai daryti. Mes šiemet daug dėmesio skirsime atsinaujinančios energetikos plėtotei ir strategijos patvirtinimui. Turime strategiškai susidėlioti ir štai šią kryptį“, - prieš dvejus metus sakė A. Kubilius.
Tų pačių metų liepą susisiekimo ministras E. Masiulis pažėrė dar įdomesnių idėjų. Ministro pasiūlytoje elektromobilių plėtros vizijoje - iki 2015 metų sukuriamas bandomasis elektromobilių baterijų įkrovimo/ keitimo infrastruktūros tinklas viename šalies didmiesčių.
Iki 2030 m. visiškai elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis transportas Lietuvos didžiuosiuose miestuose, ekologiškų automobilių parkas šalies miestuose sudaro iki 40 proc. visų automobilių.
Iki 2050 m. Lietuvos ekologiškų automobilių parkas išplečiamas iki 50 proc. visų automobilių.
„Elektromobilių pramonė dar tik vystosi, todėl aktyviai veikdami turime prielaidas tapti elektromobilių vystymosi Rytų Europoje centru“, - tuomet kalbėjo E. Masiulis.
Tačiau per beveik trejus metus nieko konkretaus nenuveikta, todėl susidaro įspūdis, kad elektromobilių infrastruktūros sukūrimas yra labiau noras ne kažką realiai pakeisti automobilių rinkoje, bet sėkmingai „įsisavinti“ europinius pinigus.
Mat elektros transporto plėtrą ir elektrinių automobilių gamybos skatinimą tarp savo strateginių siekių įvardija ir Europos Komisija.
Europiniais pinigais norėtų "pasišildyti" daug kas: konkursų stotelėms įrengti organizatoriai, jų laimėtojai, tarpininkai, įrangos tiekėjai ir montuotojai.
Estai – greitesni
Estijos vyriausybė pardavė 10 milijonų perteklinių taršos leidimų japonų „Mitsubishi“ korporacijai, už juos įsigijo 507 elektrinius „iMiEV“ ir suteiks paramą dar pusei tūkstančio elektromobilių pirkėjų.
Estijos vyriausybė paprašė pateikti projektus, kaip panaudoti perteklinius taršos leidimus anglies dvideginio išmetimui mažinti.
Vienu iš projektų – elektromobilių plėtra – susidomėjo japonai.
Po sėkmingų derybų estai paskelbė ambicingus tikslus – per artimiausius kelerius metus šalyje turi atsirasti per 1000 elektromobilių, o iki 2015-ųjų dešimtadalis automobilių turi naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
Pati vyriausybė daro viską, kad tie 1000 elektromobilių į kelius išriedėtų jau kitąmet. Pirmiausia užsakyti 507 „iMiEV“, skirti socialiniams darbuotojams. Jie dirba savivaldybėse ir nuolat rūpinasi pagyvenusiais bei sunkiomis ligomis sergančiais žmonėmis.
Dar 500 elektromobilių įsigyti skatinami vietos gyventojai ir verslo įmonės. Vyriausybė žada padengti iki pusės elektromobilio kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų (62 tūkst. Litų).
„Taip, elektromobiliai važinėja mūsų gatvėmis, vien šiandien mačiau bent penkis. Bet vienas pažįstamas pasakojo, kad nuolat važinėja sušalęs, nes taupydamas energiją tiesiog bijo įjungti šildymą“, - lrytas.lt pasakojo estiško „Top Gear“ redaktorius Toomas Vabamae.
Neskuba pirkti
Tačiau pačių elektromobilių ateitis nėra tokia besąlygiškai šviesi, kaip ją bando piešti gamintojai ir Briuselio biurokratai.
Net tokioje turtingoje šalyje kaip Vokietija automobilių pirkėjai neskuba rikiuotis į eilę prie elektromobilių.
Vokietijoje beveik neabejojama, kad vyriausybės planai iki 2020-ųjų pasiekti, jog šalyje važinėtų milijonas elektromobilių, yra pasmerkti žlugti.
Remiantis federalinės automobilių transporto žinybos duomenimis, iki šių metų lapkričio pabaigos šalyje parduoti 2695 elektromobiliai.
Jei tokia dinamika išliks ir toliau, neverta tikėtis, kad bus įgyvendinti ambicingi vyriausybės planai.
Be elektromobilių, Vokietijoje parduotos ir 20 tūkst. 9 hibridinės transporto priemonės. Iš viso Vokietijoje iki šiol parduota mažiau nei 75 tūkst. transporto priemonių su elektriniais ar hibridiniais varikliais.
Įvertinus, kad tai yra didžiausia Europoje rinka, kur per metus parduodama apie 3 milijonus naujų automobilių, tokie skaičiai – nieko verti.
Vieno elektromobilių pionierių, daugybę apdovanojimų pelniusio „Nissan Leaf“ pardavimas taip pat yra maždaug perpus mažesnis, nei tikėtasi.
Pernai kovą aljanso „Nissan/Renault“ prezidentas Carlosas Ghosnas prognozavo, kad „Leaf“ pardavimas šiemet bus dvigubai didesnis nei pernai.
Turint galvoje, kad 2011 metais buvo pagaminti 9679 vienetai „Leaf“, šiemet jų turėjo būti parduota apie 20 tūkstančių.
Tačiau per 10 šių metų mėnesių „Nissan“ pardavė vos 6791 „Leaf“ - tai yra net 15,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu.