Automobilių gamintojų kovoje dėl pirkėjų – vis nauji ginklai

Kai prieš ketverius metus Berlyne jaukinausi A klasės „Mercedes-Benz”, galvoje, kaip įprasta sėdus prie vairo, kirbėjo mintis: ar pirkčiau tokį? Tąsyk ilgai svarstyti nereikėjo. Ne!

Nors tai buvo kiek atnaujintas ir su ženklu „Special Edition” – speciali serija – pagamintas A klasės „mersiukas”, kurio į rinką paleista vos 5500, net ir tai manęs neįtikino.

Žinoma, kaip ir dera „Mercedes-Benz” markei, net mažos klasės automobilyje pakako komforto, o ir jį valdyti buvo smagu. Bet ar toks modelis tinka man – nuolat bėgančiai, dažnai kalbančiai daug ir greitakalbe, vairuojančiai drąsiai ir net kiek įžūliai? Ir dabar manau, kad ne.

Serijinės gamybos, be lipduko „Special Edition” ir kiek patobulinti, daugiau įrangos turintys antrosios kartos A klasės „Mercedes-Benz” man netiko pirmiausia dėl išvaizdos. Nedidukas hečbekas atrodė skirtas ramiai namų šeimininkei, o ne pramuštgalvei.

Tačiau „Mercedes-Benz” ryžosi A klasės modelių revoliucijai: tik šiemet pasirodęs atnaujintas trečiosios kartos modelis – nebe kelių nuoboda, o veržlus ir sportiškas mažylis, kurį vairuoti nebūtų gėda net stileivoms.

Vokietijos milžinas „Mercedes-Benz” atliko ne tik plastinę A klasės automobilių „veido” operaciją. Šis gamintojas, kaip ir visi kiti, žengia koja kojon su laiku, atidžiai stebi rinkos pokyčius ir reaguoja į vis didėjančius vartotojų poreikius.

„Išsirinkti gerą automobilį tampa vis sunkiau, – šyptelėjo Metų automobilio rinkimų komisijos narys Ramūnas Fetingis, – nes visi jie – labai geri.”

Automobilių pramonės banginiai iš Europos ir Japonijos pastaraisiais metais vis dažniau priversti atlaikyti anksčiau rimtai nevertintų Pietų Korėjos gamintojų smūgius.

O tai dar labiau padidino ir taip jau aršią konkurenciją automobilių pramonėje.

Dėl neišvaizdumo ir pernelyg negrabaus surinkimo anksčiau niekinti „Kia Motors” ar „Hyundai” modeliai vis labiau užkariauja rinkas. Tačiau ir patyrę vilkai nesnaudžia.

„Gamintojai žengia į priekį milžiniškais žingsniais. Pavyzdžiui, jau šeštosios kartos „Volkswagen Golf” vairavimo savybėmis buvo labai geras, tik atrodė nekaip, o neseniai pasirodęs septintosios kartos „VW Golf” jau ir atrodo puikiai, o tai, ką vokiečiai padarė su valdymo savybėmis, net žadą atima”, – svarstė R.Fetingis.

Septintosios kartos „VW Golf” gaminamas ant naujos MQB platformos, kuri leido priekinių ratų ašį pastūmėti į priekį 4,3 centimetro.

Tiesa, vizualiai „VW Golf” pasikeitė labai nedaug, tačiau ir subtilios permainos turėjo reikšmės Lietuvoje ypač mėgstamo modelio grožiui.

Bet išvaizdos vertinimas – daugiau emocinė išraiška, o vienas reikšmingiausių „Volkswagen” inžinierių sprendimų kuriant septintosios kartos „VW Golf” – sumažinti ir taip nedidelio automobilio svorį.

„VW Golf” pavyko numesti net 100 kilogramų – neįtikėtinai daug mažos klasės automobiliui.

Svorio metimas – viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų naujų automobilių rinkoje. Iki šiol gamintojai vis sunkino savo kūrinius, o dabar jau ieško sprendimų, kaip numesti net ne po keletą, o po kelis šimtus kilogramų.

Lengvesnis automobilis – geresnė dinamika ir valdymas, mažesnės degalų sąnaudos. „Atsiranda vis daugiau naujų automobilių, kurių masė prilygsta dviem kartoms senesnių jų brolių, kurie buvo ir ne tokie saugūs, ir turėjo kur kas mažiau įrangos”, – sakė kitas Metų automobilio rinkimų komisijos narys Linas Butkus.

Septintosios kartos „VW Golf” dabar sveria tiek pat, kiek ir prieš keliolika metų gamintas vyresnis jo brolis. Po centnerį ir net daugiau yra numetę ir kiti nedideli automobiliai, pavyzdžiui, „Peugeot 208”.

„Kai tik pristatomas atnaujintas modelis, pranešime apie jį būtinai rasite prierašą: „Lengvesnis už pirmtaką 50 kg, 100 kg ar 140 kg”, – patikino Metų automobilį renkančių Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Svorio metimas neturi jokios įtakos automobilių saugumui. Konstrukcijai naudojamos vis tvirtesnės medžiagos – aliuminis, patvaresnis plienas. Lengvesnis, bet tvirtas kėbulas mažiau girgžda, o tai važiuojant teikia didesnį malonumą.

Sumažinti automobilių svorį leido ir išmaniosios technologijos, kurios keičia gerokai sunkesnius įrenginius.

Pavyzdžiui, kai kuriuose modeliuose, kad ir ne itin brangioje „Dacia Lodgy”, vietoj CD grotuvo jau siūloma USB jungtis, stereolizdas ir „Bluetooth” ryšys. Ir visa tai vienatūryje, kurį galima įsigyti vos už 40 tūkstančių litų!

Ieškodami pusiausvyros tarp įrangos gausos – jos kai kuriuose modeliuose yra tiek, kad galėtų nebebūti net vairuotojo, nes technika nebepalieka veiksmų laisvės – ir saugumo gamintojai nesileidžia į kompromisus.

Europos automobilių saugumo vertinimo agentūra „Euro NCAP” vis aukščiau kelia kartelę ir reikalauja didesnių ir keleivių, ir netgi pėsčiųjų saugumo garantijų.

Pėstiesiems skirtomis oro pagalvėmis konkurentus pribloškė naujasis „Volvo V40” – partrenkus pėsčiąjį, pakyla variklio dangtis ir išsiskleidžia oro pagalvė, apsaugodama nuo rimtesnių sužalojimų.

O, pavyzdžiui, „Škoda Rapid” sulaukė pagyrų už priekinio buferio savybes. „Euro NCAP” specialistai skyrė 100 procentų įvertinimą už tai, jog priekinis buferis sukonstruotas taip, kad per susidūrimą kuo mažiau sužalotų pėsčiojo kojas.

Mažesnis ir lengvesnis automobilis nereiškia, kad jis ir ne toks talpus.

„Tai tiesiog reiškia, kad pritaikyti praktiškesni ergonominiai sprendimai. Dėl jų salone ir bagažinėje atsirado daugiau vietos, galima sutalpinti daugiau daiktų, o ir keleiviams yra daugiau erdvės”, – aiškino Metų automobilio rinkimų komisijos naujokas Jurgis Paplaitis.

Brangstant degalams kuo mažesnės jų sąnaudos – opus klausimas kiekvienam vairuotojui. Net JAV, kur vairuotojai dar prieš kelerius metus rinkosi kuo didesnį ir galingesnį automobilį, rinka smarkiai pakito. Dabar ten svarbiausia – ne automobilio markė, o tai, kiek degalų jis naudoja.

Gamintojai degalus taupyti stengiasi ne tiktai mažindami automobilių svorį, bet ir kitais būdais.

„Tai daryti padeda ir atjungiamų cilindrų technologija, pavyzdžiui, kaip „Volkswagen” variklyje. O kai nereikia, du cilindrai paprasčiausiai atjungiami”, – sakė J.Paplaitis.

Dar vienas sprendimas, padedantis taupyti, nors ir nedaug, – vadinamoji „start/stop” technologija, kuri automatiškai išjungia variklį automobiliui sustojus. Dar prieš kelerius metus ši technologija buvo diegiama tik į keletą modelių ir dažniausiai į prabangius automobilius, o dabar ji yra net kompaktinės klasės mašinose.

„Ši technologija taupyti padeda labai nedaug, vos kelis procentus degalų, tačiau vis dėlto sutaupo, o automobilio kainos labai nepakelia”, – pasakojo J.Paplaitis.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad gamintojų deklaruojamos ir realios degalų sąnaudos smarkiai skiriasi.

Mat gamintojai, nustatydami degalų sąnaudas, paprastai remiasi viena formule.

Bet paprastas vairuotojas, ypač didmiestyje, kur dažnai tenka stabdyti ir vėl greitėti, nevažinėja taupiuoju režimu.

Pavyzdžiui, teigiama, kad „Toyota Yaris Hybrid” sudegina mažiau nei 4 litrus benzino. Kad ir kaip ramiai – staigiai nestabdydama, pernelyg nespausdama greičio pedalo, nemėgindama greitai įsibėgėti – važiavau tiesia ir nejudria Druskininkų gatve, nediduko „Yaris Hybrid” prietaisų skyde švietė skaičiai 5,2.

„Teorinės degalų sąnaudos su kiekviena automobilių karta vis gerėja, bet praktiškai man niekaip nepavyksta priartėti prie gamintojų skelbiamų skaičių. Bandau važiuoti visaip – ir taupiuoju režimu, stebėdamas, koks realus degalų suvartojimo minimumas, ir greičiau, ir per miestą, kai tenka nuolat sustoti ir vėl judėti iš vietos.

Tokiais atvejais degalų sąnaudos dar labiau išauga”, – sakė L.Butkus.

„Tai šiokia tokia gamintojų gudrybė pateikti nedaug realybę atitinkančias degalų sąnaudas, tačiau iš šių skaičių vis dėlto galima nuspręsti, kiek realiai degalų sunaudoja automobilis. Reikia tik prie tų skaičių pridėti litrą ar du”, – šypsojosi J.Paplaitis.

Vairuotojams, matyt, nemaloniausia tendencija yra ta, kad automobiliai nuolat brangsta. Prieš kelerius metus vidutinės klasės automobilį, pavyzdžiui, „Volkswagen Passat”, buvo galima įsigyti už 60–70 tūkstančių litų, o dabar tam reikia skirti apie šimtą tūkstančių.

Žinoma, jei norite įsigyti nors kiek papildomos įrangos turintį modelį.

Gamintojai tvirtina, kad automobilių brangimą lemia žaliavų kainų didėjimas – ir rėmui reikalingo metalo, ir apdailai naudojamų gumos ar plastiko.

„Dabar net mažos klasės automobiliams reikia skirti tikrai nemenką sumą, – tvirtino V.Valiukevičius. – Jei bazinė kaina nedidelė, papildoma įranga neretai automobilio kainą pakelia vos ne dvigubai.”

Pavyzdžiui, Metų automobilio bandymams pateikto „Audi A6 Allroad 3.0 TDI” bazinė kaina – 199 tūkst. 109 Lt.

Su papildoma įranga kaina šoktelėjo iki 276 tūkst. litų.

Brangiausio konkurso automobilio – „Lexus GS 450 h F Sports S” bazinė kaina – beveik 200 tūkst., su bandymams pateikta papildoma įranga ji pakilo iki 281 tūkst. 620 Lt.

„Kainų didėjimas – itin nemaloni tendencija, tačiau kai kurie gamintojai pagalvoja ir apie didelės perkamosios galios neturinčius Rytų ir Vidurio Europos pirkėjus ir kuria jiems nebrangius, bet kokybiškus automobilius”, – patikino V.Valiukevičius.

„Dacia”, pavyzdžiui, sukūrė vienatūrį „Lodgy”, kuris yra itin talpus – jame be problemų išsitenka 7 suaugę žmonės.

Tačiau šeimos automobilis, kuriame jau įdiegtos išmaniosios technologijos, kainuoja palyginti nedaug. Bazinė jo kaina – 33 tūkst. litų.

Papildomai užsisakius įrangos dar maždaug už 10 tūkst. litų, gana nebrangiai galima įsigyti gerai valdomą ir patogų automobilį.

Neblogai atrodantis sedanas „Peugeot 301” irgi nėra brangus. Bazinė kaina – 30 tūkst. litų.

„Tiesa, nors „Peugeot” atstovai tvirtina, kad tai – labai modernus automobilis, leisčiau sau pakritikuoti: moderniai jis atrodo tik iš išorės, o viduje sprendimai – kiek archajiški. Įsėdęs į „Peugeot 301” iš „Volkswagen Golf” ar kurio nors „Hyundai” modelio, pasijunti labai nekaip: apdailai parinktos savotiškos medžiagos, viskas nesiderina”, – neslėpė V.Valiukevičius.

Kita vertus, dauguma gamintojų jau išsigydė ligą net ir brangių automobilių apdailai naudoti kietas ir nemalonias medžiagas. Apdailai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria net pigių modelių gamintojai.

Gamintojams vis sunkiau rasti sprendimų, kurie padėtų privilioti daugiau klientų. Tačiau kai kurie gamintojai siūlo tokių naujovių, kurios pribloškia išradingumu. Pavyzdžiui, naująjį „Fiat 500L” jau galima užsisakyti su mini kavos aparatu. Su italų kavos gamintoja „Lavazza” sukurtas įrenginys dar nediegiamas į Lietuvoje parduodamus modelius, bet laukti liko nebedaug.

Tiesa, „Fiat 500L” pasiūlytą naują sprendimą jau nukopijavo ir kiti gamintojai, todėl kavos aparatas atsirado ir konkurentų modeliuose.

Stiliaus naujovėmis pribloškia į Lietuvos rinką tik kitų metų pavasarį atkeliausiantis naujas modelis „Opel Adam”. Nedidukus automobilius bus galima užsisakyti su lubose įmontuotais LED žibintais, kurie naktį primena žvaigždėtą dangų.

Vienintelis automobilis, kuriame iki šiol buvo siūloma tokia įranga, – „Rolls-Royce Phantom”. Tačiau tokia stiliaus detalė „Phantom” modelyje kainuoja tiek pat, kiek visas „Adam” automobilis.

Be to, „Adam” siūlo ir kitų stiliaus naujovių: lubas galima dekoruoti debesėliais, pro kuriuos naktį prasiskverbianti LED žibintų šviesa dar labiau sustiprina žvaigždėto dangaus įspūdį. Dekoruoti galima ir centrinę konsolę. Automobilio stilių pagyvinti įmanoma ir spalvotais ratų diskų dangčiais.

Svarbi technologinė naujovė siūloma „Audi A3” ir „Volkswagen Golf” automobiliuose. Be jau tradicinių ESP – elektroninės trajektorijos stabilizavimo sistemos ir ABS – stabdžių antiblokavimo sistemos, kurios ypač pagelbėja slidžiame kelyje, į „Audi A3” ir „VW Golf” jau diegiama ir sistema, kuri po susidūrimo su kliūtimi, pajutusi smūgį, blokuoja visus ratus. Tai daroma dėl to, kad vairuotojui nesąmoningai patraukus koją nuo stabdžio pedalo automobilis nepajudėtų iš vietos ir neatsitrenktų į dar vieną objektą.