Ar sulauks bendrovė jubiliejaus? Jau ne kartą nuo žlugimo rėmėjams teko gelbėti šią nedidelę Anglijos pietryčiuose įsikūrusią bendrovę.
Iš bėdos ją traukė snobais virtę britų aristokratai, azartiški finansinio pasaulio lošėjai iš JAV, graikas laivo savininkas ir lenktynių sporto aistruolis, restorano savininkas iš Kanados miškų.
Šiek tiek ramiau senolis „Aston Martin” atsipūtė tik devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, kai jo pasigailėjo „Ford”. 20 metų JAV koncernas triūsė prie britų sportinio automobilio.
2007 metų kovą, kai „Ford” imperijai dėl JAV nekilnojamojo turto ir ekonominės krizės tapo riesta, ji pardavė „Aston Martin” už daugiau nei 800 milijonų dolerių margai investuotojų grupei.
„Aston Martin” savininkais tapo naujieji turtuoliai šeichai iš Rytų kraštų – „Investment Dar” ir „Adeen Investment” iš Kuveito, kiti maži investuotojai iš Artimųjų Rytų, JAV bankininkas Johnas Sindersas, automobilių kolekcininkas Johnas Davidsas, taip pat vokietis Ulrichas Bezas, paskutinis „Ford” eros „Aston Martin” vadybininkas.
Gelbėjo įmonių grupė
Įmonių grupę, vadovaujamą lenktynių komandos savininko Davido Richardso, vienijo meilė seniems automobiliams, turintiems įdomią istoriją, ir įsitikinimas, kad „Aston Martin” gali grumtis ne tik lenktynių trasoje, bet ir vėl pelnyti pagarbą pasaulio automobilių rinkoje. Ir stovėti šalia „Ferrari”, „Maserati”, „Bentley” ir „Bugatti”.
Tad naujieji savininkai pasiraitojo rankoves: Niuport Pagnelyje gamykla buvo nugriauta, o Geidone iškilo naujas šiuolaikiškas gamybos ir plėtros centras.
Bendrovė nustebino rinką naujais įspūdingais automobiliais, kaip antai „Aston Martin DBS” ar išskirtiniu sportiniu „One-77”, pasitelkusi „Aston Martin Rapide” sukūrė ketverių durų automobilį ir su „Aston Martin Cygnet” („Toyota” pagrindu) įsiveržė net į mažalitražių automobilių segmentą.
Bendrovė vėl tapo pelninga. Tačiau kvapą gniaužiantis automobilio skrydis truko neilgai. Praėjusių metų įvykiai ir vėl supurtė bendrovę. Toliau aštrėjanti pasaulio ekonomikos ir skolų krizė atsiliepė „Aston Martin” apyvartai: pernai ji smarkiai sumažėjo.
Todėl planus apie sportinį visureigį teko atidėti.
Laimei, lėšų pakako atnaujinti topmodeliu vadinamą „Aston Martin Vanquish” su tarnybiniu numeriu 007. Tai padaryti suspėta iki 50-ojo britų slaptojo agento gimtadienio.
Viltys – Italijoje?
Naujiems „Aston Martin” modeliams ir naujiems aplinkosaugą tausojantiems varikliams gaminti reikia naujo kapitalo – nepakanka finansuoti vien iš grynųjų pinigų srauto.
Daugiau nei metus U. Bezas ieškojo naujų investuotojų – beldėsi ir į „Daimler” (Štutgartas) – veltui. Bet gal pagalbos ranką galėtų ištiesti nauji didieji investuotojai iš Indijos ir Italijos?
Indijos automobilių gamintojas „Mahindra”, rinkai tiekiantis nebrangius keturračius, taip pat tvirtus visureigius, domisi didesniu akcijų paketu kaip ir investicijų bendrovė „Investindustrial”.
Pardavusi motociklų gamintoją „Ducati” bendrovių „Audi” ir „Volkswagen” koncernui už, kaip manoma, 860 milijonų eurų, investicinė bendrovė, žinoma, turėtų pakankamai pinigų, kad iš didžiulių skolų slegiamo Kuveito finansinio investuotojo „Investment Dar” išpirktų „Aston Martin”.
Kuo baigsis įnirtinga kova dėl „Aston Martin”, niekas nežino – automobilio nuotykis tęsiasi. O filmų apie legendinį agentą kūrėjai jau rašo naujas jo nuotykių istorijas.
