Briuselis užsimojo, kad po septynerių metų elektromobilio ar vandeniliu varomos mašinos savininkas be jokių kliūčių galėtų važinėti po Europą skersai ir išilgai.
Todėl kiekvienai valstybei rengiamasi pateikti duomenis, kiek ir kokių degalinių joje turi būti įrengta. Vokietijos žiniasklaida jau iššniukštinėjo, kad šioje valstybėje per 7 metus turės būti 150 tūkstančių elektromobilių įkrovimo aikštelių, nors dabar tėra 1937 – daugiausia iš visų ES valstybių.
Lietuvoje tokių aikštelių kol kas – apie 20, tačiau ne visos jos atitinka Europos standartus. Beje, elektromobilių mūsų šalyje irgi vos pora dešimčių.
„Idėja kurti europinį įkrovimo stotelių tinklą yra gera, tačiau vargina amžinas klausimas: kas pirmas – višta ar kiaušinis. Jei pačių elektromobilių įsigijimas būtų subsiduojamas, tai ir tų stotelių reikėtų gerokai daugiau.
Aš pats važinėju elektromobiliu antrus metus, tačiau nė karto nesinaudojau įkrovimo stotelės paslaugomis: akumuliatorių įkraunu namuose arba prie savo biuro. Tiesa, pavyzdžiui, Norvegijoje įkraunant stotelėse nereikia mokėti. Jei taip būtų ir Lietuvoje, tai tikrai vertėtų važiuoti į tas stoteles“, - pasakojo Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.
Tačiau elektromobiliai – dar ne viskas. Dujas jau įpratę naudoti Lietuvos vairuotojai dažnai skundžiasi, kad Vakarų Europoje šios rūšies degalų tenka ieškoti kone su žiburiu.
Briuselis sutinka, kad tai – neteisinga. Todėl 2020 metais visose ES šalyse kas 150 kilometrų privalės būti dujomis prekiaujanti degalinė. Tokiu atveju šiais degalais varomų automobilių dalis žemyne turėtų išaugti nuo dabartinių 0,5 iki 5 procentų. Maža to: kas 400 kilometrų turės būti sudaryta galimybė įsigyti suskystintų gamtinių dujų.
Europos Komisija nusiteikusi pasirūpinti ir dar retesnių – vandeniliu varomų automobilių savininkų gerove. Tiesa, specialaus tokių degalinių tinklo kurti neketinama, tačiau siekiama įvesti vienodą standartą tokiems automobiliams.
