Renka pliusus
Vienas tokių - Kauno komandos „NP Team“ narys Povilas Lencevičius. KTU Transporto inžineriją studijuojantis vaikinas į trasas ruošiasi išvažiuoti savo rankomis surinktu BMW. Tiesa, „Chuliganke“ vadinamo modelio likęs tik kėbulas. Daugybė kitų dalių projektuota ir gaminta pačio lenktynininko. Kai kurių gamybai prireikė ne vienos savaitės. Itin tikslių skaičiavimų prireikia, kad automobilis atlaikytų 4,4 litro darbinio tūrio variklio galią.
„Chuligankes“ renkamės todėl, kad į jas labai paprastai įsistato galingi varikliai. Tai mažiausiai investicijų reikalaujantis modelis. Tiesiog statant mano variklį į „kregždę“ ar kitą modelį reikia kur kas daugiau perdarinėti, o tai atima ir laiko, ir pinigų“, - pasakojo P. Lencevičius.
Vyras puikiai prisimena, kaip atsidavimas patinkančiam sportui nepatiko jo organizmui. Pernai bandęs kuo geriau pasiruošti varžyboms P. Lencevičius prie automobilio praleido daugybę laiko. Mechaniko maisto racionu buvo tapęs netoli garažo parduodamas greitas maistas ir energetiniai gėrimai. Po poros savaičių tokio darbo vaikinas pasijuto blogai - medikai diagnozavo išsekimą. Prireikė net keleto dienų ir lašelinės, kad P. Lencevičius atgautų jėgas.
Tačiau sušlubavusi sveikata – ne vienintelė problema su kuria yra susidūręs P. Lencevičius. Į vaikino pomėgį ne itin palankiai žiūri tiek jo mergina, tiek mama. Tiesa, pastaroji jau priprato.
„Mano merginai pats sportas patinka, jai tik nepatinka, kiek laiko skiriu pasiruošimui. Todėl dabar stengiuosi proporcingai rasti laiko abiems savo meilėms. Moterims patinka dėmesys, tačiau mano mašina jo gauna daugiau, todėl reikia rimtai pasistengti, kad už tai man atleistų“, - juokėsi pašnekovas.
Daugybę laiko praleisti prie mašinos P. Lencevičiui tenka, nes beveik visą automobilį jis ruošia pats. Itin daug fantazijos ir žinių reikia, kai studentas projektuoja ir pats gaminasi arba užsisako reikiamas nestandartines dalis. Taip elgiamasi norint sutaupyti arba pritaikyti mechanizmus konkretaus vairuotojo poreikiams.
Krūvos rėmėjų kol kas neturintys ir su ribotu biudžetu bandantys išsiversti komandos nariai dažnai gamina keletą tokių pačių detalių ar mechanizmų, kurių vieną pasilieka, o likusius parduoda, kad padengtų gamybos kaštus.
Treniruotėms atrado aerodromą
Nuolat treniruotis su komandos draugais besistengiantis P. Lencevičius apgailestauja, kad vietų, kur galima tai daryti beveik nebelikę. Šonaslydžio gerbėjai džiaugiasi susitarimu su Aleksoto „S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo“ administracija, kuri važinėti leidžia oro uoste, esančiame visai šalia komandos garažo.
Ši vieta patogi ir todėl, kad aplink gyvenantys žmonės pripratę prie lėktuvų triukšmo, todėl automobilių net nepastebi. Taip pat aerodrome yra didelis asfalto plotas su jį juosiančia pieva ir treniruočių klaidos baigiasi tiesiog išslydus į žolę be rimtos žalos.
Anksčiau komanda treniravosi Kačerginės „Nemuno žiede“, tačiau ši trasa šonaslydžiui nėra labai tinkama, dėl itin grubios dangos, bei esančių atitvarų, kurie neatleidžia nė menkiausios klaidos. Be to, ir taip brangų sportą brangina ir nepigi trasos nuoma.
Policijos neišvengia
Autosportą dievinantis jaunimas neišvengia ir susidūrimų su policija. Tiesa, jie ne visai tradiciniai. „NP Team“ vadovas Linas Ramoška pamena atvejį, kai per vienas iš komandos organizuojamų mėgėjiškų žiemos varžybų prie jo priėjo pareigūnas ir pakvietė pasikalbėti. Vaikinas pripažįsta, kad toks kvietimas įvarė nemažai baimės, nes daug mašinų dalių perkamos dėvėtos, todėl tarp jų gali pasitaikyti ir vogtų. Tačiau pokalbio tema su pareigūnais pasirodė kur kas malonesnė. „Tuo metu Kaune vykdavo nemažai žaibiškų vagysčių. Tas pareigūnas paaiškino, kad jiems sunku pasivyti sparčiai nulekiančius nusikaltėlius ir paklausė patarimo. Atsakiau, kad kreiptųsi į vieną iš kelių policijos patrulių. Puikiai savo rekomenduotą pareigūną žinojau, nes jis irgi užsiėmė autosportu. Pasakiau, kad jei jam duos pakankamai galingą automobilį, jis pavys bet ką“, - juokėsi pašnekovas.
Tuo tarpu P. Lencevičiui susitikimai su patruliais kelia šypseną. Matydami sportui puikiai paruoštą automobilį policininkai dažnai supratingai pažiūri į agresyvesnį vairavimo stilių ar smulkius pažeidimus.
Veliasi į avantiūras
Keletą metų egzistuojanti „NP Team“ komanda buria pora dešimčių žmonių. Tiesa, ne visi jų sėda prie automobilio vairo. Kol vieni lenktyniauja, kiti organizuoja autosporto renginius, rašo informacinius straipsnius apie automobilių kultūrą, ruošia mokymus besidomintiems.
Šonaslydžio gerbėjai nuolat išgarsėja neįprastais poelgiais. Neseniai Kačerginės „Nemuno žiede“ „NP Team“ nariai Tadas Adomaitis ir P. Lencevičius prisijungė prie dar keleto šios sporto rūšies entuziastų ir pirmą kartą oficialiai Lietuvoje pabandė šonaslydį važiuodami vorele. Tokie pasivažinėjimai itin dažnai praktikuojami šonaslydžio tėvynėje Japonijoje, taip ugdant vairuotojų reakciją į daug kelyje kintančių faktorių. Tipinėse varžybose važiuojama poromis. Pasikeisdami pozicijomis abu vairuotojai važiuoja du važiavimus, stengdamiesi išlikti kuo arčiau arba pabėgti vienas nuo kito. Tačiau ketvirtadienį vienas paskui kitą važiavo net 7 automobiliai ir išlaikydami minimalų atstumą džiaugėsi žiemos teikiamomis linksmybėmis.
Dar vieną neįprastą pasivažinėjimą „NP Team“ atliko „Žalgirio“ arenoje. Taip buvo bandoma įvertinti arenos tinkamumą kovo 16 dieną planuojamam surengti „ASFA“ šonaslydžio renginiui. Komandos pilotą T. Adomaitį arenoje nustebino itin geras padangų sukibimas su danga. Važiuoti šioje vietoje gali tik labai galingi automobiliai, o dėl kuklaus ploto, juos valdyti privalės tik itin patyrę pilotai.
