Kam reikia automobiliuose kameros? Kodėl šis reiškinys plinta jau ir Lietuvoje?
Atrodo, kad Rusijos vairuotojus ginkluotis vaizdo kameromis verčia sunkiai į lietuvių kalbą verčiamas reiškinys, vadinamas „podstava”. Tiesioginis šio žodžio vertimas būtų „pakišimas”, tačiau tai pernelyg nekaltas ir švelnus žodis situacijai apibūdinti.
Atrodo maždaug taip: ant šaligatvio stovintis pėsčiasis staiga metasi po automobilio (paprastai tai būna brangus modelis) ratais. Netrukus atsiranda liudininkai, galintys paliudyti, kaip mašina partrenkė pėsčiąjį. Kad būtų įtikinamiau, tai dažniausiai daroma prie pat pėsčiųjų perėjos.
Ištiktas šoko ir įspraustas į kampą vairuotojas paprastai sutinka sumokėti „aukai” už sveikatos sutrikdymą ir savo ramybę.
Partrenktas pėsčiasis vėliau atsiskaito ir su „liudininkais”.
Arba toks vaizdelis: prieš automobilį staiga sustoja priešais važiuojantis automobilis.
Į panašią padėtį yra pakliuvęs ir žinomas Rusijos automobilistų žurnalistas Olegas Rastegajevas.
Bandė reketuoti žurnalistą
„Lietuvos rytui” jis pasakojo, kad važiuodamas vienu Maskvos greitkeliu bandė persirikiuoti, nes ketino iš jo išsukti. „Dirstelėjau į veidrodėlį – už manęs važiuojanti mašina buvo tikrai saugiu atstumu.
Tačiau kai pradėjau manevrą, ji žaibiškai padidino greitį, atsidūrė visiškai šalia, ir aš nežymiai kliudžiau jos buferį”, – prisiminė kolega.
Iš to automobilio iššoko trys vyrai ir pradėjo spausti žurnalistą, kad šis sumokėtų solidžią pinigų sumą už mašinos remontą.
„Kadangi aš žinojau apie keliuose vykstančias tyčines avarijas ir turėjau galiojantį draudimą, jiems iš karto pasakiau, kad negaištų laiko”, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, psichologiškai nepasiduoti avarijos imituotojų reikalavimams sunkiau, jei avarija įvyksta nuošalioje, mažai apšviestoje vietoje, kur gali būti panaudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas.
„Vaizdo registratoriai padeda nustatant avarijos kaltininką ir ginčuose su policininkais. Pastarieji itin mėgsta bausti už tai, kad vairuotojas neva kirto ištisinę kelio liniją”, – pažymėjo O. Rastegajevas.
Remiantis Rusijos civiliniu kodeksu, automobilio savininkas privalo kompensuoti gydymo išlaidas pėsčiajam, net jei pastarasis yra eismo įvykio kaltininkas.
Jei dėl avarijos kaltas ne automobilio vairuotojas, jam nereikia mokėti administracinės baudos, tačiau už pėsčiojo gydymą sumokėti vis tiek reikės.
Gelbėja ginčuose su policija
„Varguoliai bando tuo naudotis. Žmogus lyg niekur nieko stovi prie perėjos, privažiavus automobiliui krinta ant jo, vaizduoja sužalotą ir bando tuoj pat gauti pinigų.
Jų prašomos sumos paprastai nebūna didelės, svyruoja nuo 100 iki 200 eurų, kad būtų galima greitai ir nesunkiai gauti”, – pasakojo žurnalistas iš Maskvos.
Tiesa, kai Rusijos konstitucinis teismas išaiškino, kad avariją sukėlęs pėsčiasis turi automobilio savininkui atlyginti materialinius nuostolius, tokių cirkų keliuose ėmė mažėti.
Todėl pastaruoju metu vaizdo registratoriai labiau praverčia, norint įrodyti, nustatant avarijos aplinkybes, ar policininkai reikalavo kyšio.
Daugėja dešimtimis kartų
Vilniaus eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis patvirtino, kad ir mūsų šalyje vaizdo registratorius naudojančių eismo dalyvių ir jų nufilmuotus vaizdus siunčiančių vairuotojų skaičius labai išaugo 2012 metų pabaigoje.
„Dar prieš porą mėnesių per savaitę gaudavome 2–3 nufilmuotus pažeidimus, dabar jau 20–30.
Neslėpsiu, tai erzina, nes vien tik jų peržiūrėjimas atima daug laiko, o pažeidimai dažnai būna mažareikšmiai”, – piktinosi pareigūnas.
Dėl atsiųstų filmuotų siužetų gausos jie imasi tirti tik tuos pažeidimus, kurie tiesiogiai kelia grėsmę eismo saugumui, yra labai įžūlūs, netoleruotini.
„Be to, turi būti labai aiškiai užfiksuotas pažeidėjo automobilio valstybinis numeris, pažeidimo laikas ir vieta, o vaizdo medžiagą atsiuntęs žmogus turi pateikti savo asmens duomenis ir būti pasiruošęs paliudyti”, – pridūrė jis.
Automobiline vaizdo ir garso technika prekiaujančios bei ją montuojančios sostinės bendrovės vadovas Vytautas Grigaitis taip pat nustebęs – susidomėjimas vaizdo registratoriais per pastarąjį pusmetį išaugo net kelis kartus.
Vaizdo registratoriai, nelygu jų funkcijos ir kokybė, kainuoja nuo 300 iki 1000 litų.
Paprasčiausi videoregistratoriai tvirtinami prie stiklo kaip ir navigacinės sistemos.
Atsižvelgiant į prietaiso atminties kortelės talpą, galima nustatyti, kad kiekvienas naujas vaizdas būtų automatiškai įrašomas ant seno kas kelias valandas ar dienas.
„Pačiam vairuotojui vaizdų trinti ir nieko daryti nereikia: filmuojamas vaizdas atsinaujina automatiškai pagal pasirinktą algoritmą”, – paaiškino specialistas.
Naudingesni yra tie vaizdo registratoriai, kurie turi ir GPS imtuvą.
Tokiu nufilmavus avariją matyti tiksli vieta, laikas ir greitis, kuriuo važiavo automobilis. Be to, tokių prietaisų vaizdo kokybė būna nepalyginti geresnė nei pačių pigiausių.