„Kiekvienais metais užfiksuojame apie 1000 mūsų klientų
susidūrimų su gyvūnais kelyje. Manome, kad realiai kasmet įvyksta
ne mažiau nei 3 tūkst. tokių susidūrimų, nes vairuotojai retai
praneša apie įvykius policijai ar draudikams - dažniausiai tik
jeigu įvykis sukelia didelių nuostolių arba vairuotojas yra
apsidraudęs“, - sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento
direktorius Artūras Juodeikis.
Gelbėja aptvertas kelias
Viena didesnių problemų yra ta, jog Lietuvos magistraliniai keliai neatitinka Europos susitarimo dėl tarptautinių magistralių, pasirašyto Ženevoje dar 1975 metais. Šiame susitarime pabrėžiama, jog tarptautiniai magistraliniai keliai
turi būti atitverti nuo visų, kurių eismą magistralėse draudžia taisyklės: pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų, be kita ko - ir nuo laukinių žvėrių.
Lietuvoje tik pastarąjį dešimtmetį susirūpinta kelių apsauga nuo laukinių gyvūnų - pirmoji Lietuvoje požeminė laukinių gyvūnų perėja pastatyta tik 2004 metų liepos 8 dieną automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda
85-ajame kilometre, Rumšiškių miške. Iki tol buvo apsiribojama tik įspėjamųjų kelio ženklų statymu.
Keturių metrų aukščio bei penkių metrų pločio cinko kapsulė buvo pagaminta Švedijoje. Vien gyvūnų migracijos kapsulė ir jos įrengimas po automagistrale kainuoja apie pusę milijono litų.
Šalia gyvūnams skirtos požeminės perėjos besidriekiantis dvylikos kilometrų automagistralės ruožas aptvertas vieline pusantro metro aukščio tvora.
Pastaruoju metu vis daugiau kelių Lietuvoje yra aptveriami specialia tvora nuo laukinių žvėrių, todėl susidūrimų su jais kasmet stabiliai mažėja nuo 2006 metų.
Pavojingiausias - briedis
Lietuvoje labiausiai reikėtų saugotis briedžių. Susidūrimas su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone ir dažnai turi skaudžiausių padarinių keleivių sveikatai ir kišenei.
Mat briedis turi ilgas, laibas kojas ir didelį, sunkų kūną. Tad lengvuoju automobiliu atsitrenkus į briedį, jis tiesiog užkrenta ant automobilio variklio dangčio, priekinio stiklo ir sukelia didžiausią pavojų.
Draudikai skaičiuoja, kad vidutinė žala, kurią patiria su briedžiu susidūrusios transporto priemonės savininkas, siekia net 7,8 tūkst. litų. Tai - bent dukart daugiau nei susidūrus su kitais gyvūnais.
Pavojus – nebūtinai miške
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Eugenijus Tijušas aiškina, kad vairuotojai turi išlikti budrūs ištisus metus, vasara nėra kažkuo išskirtinis sezonas.
„Gyvūnų migracija vyksta visais metų sezonais. Išvysti ant kelio briedį didesnė tikimybė kyla gegužę, spalį ir lapkritį, nes šiais mėnesiais briedžiai intensyviai migruoja tarp savo vasaros ir žiemos ganyklų. Tačiau briedžiai gali iššokti kelyje ir birželį ar kitais vasaros mėnesiais. Jie drąsiai kerta kelią, įveikdami net ir apsaugines tvoras“, - pasakojo E. Tijušas.
Anot jo, vairuotojai dažnai klaidingai mano, jog gyvūnai į
kelią gali išbėgti tik miškingose vietose.
„Nors miškus kertančiuose keliuose gyvūnų gali būti daugiau, tačiau, pavyzdžiui, stirnos kaip tik yra atvirų laukų mėgėjos, jos gali išbėgti į kelią ir iš greta esančių pievų. Todėl užmiestyje vairuotojams derėtų visuomet išlikti budriems“, - pasakojo E. Tijušas.
Ožka ir kelyje ožka
Pasak „Lietuvos draudimo“ eksperto, vasaros mėnesiais vairuotojams reikėtų būti atidiems važiuojant rajoniniais keliais, ypač arčiau ganyklų.
„Kasmet užfiksuojame atvejų, kai avarijas sukelia nuo grandinės nutrūkę ir iš aptvaro pabėgę naminiai gyvūnai. Dažniausiai tokias avarijas sukelia karvės ir ožkos“, - pasakoja A. Juodeikis.
Naminių gyvūnų pasirodymas kelyje yra netgi pavojingesnis nei laukinių gyvūnų.
Apie laukinius gyvūnus dažnai įspėjama kelio ženklais, o kelyje atsiradusios karvės niekaip negali
numatyti.
Gyvūnus baido švilpukai
Padėti išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais gali iš pažiūros paprasti ir primityvūs dalykai - prie automobilio pritaisomi švilpukai.
Tokiais švilpukais, kurie skleidžia žmogui negirdimą, bet gyvūnams labai nemalonų aukšto dažnio ultragarsą, jau senai naudojasi Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių vairuotojai.
Tai du iš pažiūros elementarūs švilpukai, kurie lipnia juosta tvirtinami prie automobilio.
Šie prie automobilio tvirtinami švilpukai, kurie važiuojant didesniu nei 50 kilometrų per valandą greičiu, skleidžia žmogui negirdimą, tačiau žvėrims nemalonų garsą, kainuoja apie 35 litų.
Gyvūnai, kitaip nei žmonės, girdi aukštus garsus, kuriuos, automobiliui važiuojant, skleidžia prie jo pritvirtinti švilpukai.
Panašius į juos tam tikro dažnio garsą skleidžiančius švilpukus naudoja šunų dresuotojai. Žmonės jų negirdi, užtat keturkojai į šį garsą jautriai reaguoja.
Laukiniai žvėrys labiau nei rega pasikliauna klausa, tad sveikas gyvūnas tikrai nepuls ant jo ausiai iš toli girdimą triukšmą skleidžiančio automobilio.
Žmogus garso negirdi
Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB), kurių matavimo skalė prasideda nuo 10 dBA ir baigiasi 180 dBA. Lapų šlamėjimas sukelia 10-30, lietaus šniokštimas – 50, įprastinė žmonių kalba 50-60, buto durų skambutis skleidžia apie 80, startuojanti raketa – 180 decibelų. Skausmą ausyse sukelia 130 decibelų, o 200 decibelų gali apkurtinti.
Garso dažnis matuojamas hercais (Hz).
Pavyzdžiui, 20 Hz reiškia garsą, kai oras suvirpa 20 kartų per sekundę. Kuo daugiau hercų, tuo garsas bus aukštesnis.
Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 – 20 000 Hz. Žemesnių garsų (infragarso) ir aukštesnių (ultragarso) žmogus negirdi. Tačiau daugelio gyvūnų girdėjimo diapazonas yra žymiai platesnis.
Esant 60 dB garsui (triukšmo lygis atitinka iprastinę žmonių kalbą), šeškai gali girdėti 36 - 44000 Hz dažnumo garsus. T.y. be mums įprastų garsų šeškai girdi ultragarsą. Palyginimui: žmogus girdi 20 – 20000 Hz, šuo 67- 45 000 Hz, katė 45 - 64 000 Hz, triušis 360 - 42 000 Hz , žiurkė 200 - 76 000 Hz, pelė 1000 – 91 000, delfinas 8000 - 10 0000 Hz.
Geriausiai šeškai girdi 8 000 – 12 000 Hz dažnio garsus. Šiuos garsus jie skiria net esant 10 -20 dB garsui. Tuo tarpu žmogus geriausiai skiria 500 - 2000 Hz garsus.