Be to, ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos keliais važinėjančių automobilių jau seniai išbarstę visas saugumo žvaigždutes.
„Apvirtus ant stogo su sedanu tikimybė išgyventi yra du kartus didesnė, nei su kabrioletu“, - privertė žagtelėti technologijos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.
Silpna vieta išryškėja verčiantis
Nors oficialiuose tyrimuose bestogiai modeliai paprastai įvertinami ne prasčiau, nei kietą stogą turintys analogai, yra daugybė situacijų, kurių negali numatyti jokie tyrimai.
Kai vienas vairuotojas įlekia į kito automobilio galą, trenkiasi į šoną arba susiduria kaktomuša nėra jokio skirtumo, ar automobilis su stogu. Bet jei atviras modelis apsiverčia arba ant jo nukrenta medis, tik laimingiausieji išvengia tragedijos.
Lietuvos kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas patvirtino: automobilio apsivertimas, nors ir atrodo baisiai, yra viena iš mažiausiai pavojingų avarijų. Saugos diržai ir stogas neblogai apsaugo žmones besivartančioje mašinoje. Tačiau medžiaginis stogas būtų sudraskytas akimirksniu.
„Priekinį ar šoninį smūgį kabrioletai atlaiko neblogai. Bet jei ant mašinos užkristų medis, net pakeltas stogas nepadėtų“, - paantrino V.Sadauskas.
Nežino kuo važinėja
Dalyje kabrioletų už užpakalinių sėdynių montuojami plieniniai lankai, kituose modeliuose pakeliama bagažinės linija, visuomet sustiprinamas priekinio stiklo rėmas, bet neaišku, ant ko besiverčiant gali tekti nukristi.
Jei mašina nusiristų į akmenuotą griovį, jokie lankai neapsaugotų galvos.
V.Sadauskas patvirtino, kad baisiausia lemtis laukia neprisisegusių saugos diržais. Tuomet žmogus išsviedžiamas iš mašinos ir smūgis į žemę gali būti lemtingas. O jei ant iškritusio nelaimėlio užvirsta automobilis, šansų išgyventi praktiškai nelieka.
Baisiausia, kad naudotus kabrioletus nusipirkę lietuviai nežino su kokios būklės mašina jie iš tiesų važinėja. Jei kabrioletas jau buvo virtęs ir suremontuotas tik kosmetiškai, virsdamas jis dužtų it kiaušinis.
„Jei žmogus perka kabrioletą ir moka kelis tūkstančius litų, vargu ar gali tikėtis labai saugios mašinos. Po avarijos atstatyti visas saugumo sistemas kainuoja 10-20 tūkst. litų, perpardavinėtojai tuo neužsiima“, - neslėpė pašnekovas.
Saugumo tyrimai stogo netikrina
Europos naujų automobilių saugumo tyrimų programoje „EuroNCAP“ kabrioletai dažniausiai įvertinami ne prasčiau, nei sedanai ar hečbekai. Dauguma apie 10 metų senumo bestogių modelių turi po keturias žvaigždutes. Tiek surinko 2003 metų „Audi TT“, 2004 metų BMW Z4, 2002 metų „Mazda MX-5” ir daugelis kitų kabrioletų, o 2004 metais pagamintas „Saab 9-3” įvertintas 5 žvaigždutėmis.
Tačiau testuose netikrinama silpniausia kabrioleto dalis – stogas. Bandomos mašinos daužomos tik iš prieko ir iš šono, bet kaip kėbulas deformuotųsi verčiantis ant stogo mokslininkai netikrina. Ši trapi automobilio vieta lieka tik gamintojo rūpesčiu.
Tiesa, senesni nei 2009 metų modeliai „EuroNCAP“ tyrimuose buvo vertinti pagal žemesnius reikalavimus, bet vėliau pridėti testai praktiškai nepakėlė kartelės automobilio kėbulo stiprumui. Geresnis įvertinimas automobiliams skiriamas už elektronines saugumo sistemas, kurios veikia nepriklausomai nuo to, ar mašina turi stogą, ar ne.
Mirtina galvos trauma
* Diskusijas, ar tikrai kabrioletai yra tokie pat saugūs, kaip kietą stogą turintys sedanai ar universalai paskatino tragiška jauno verslininko Kęstučio Gurevičiaus lemtis.
* Šeštadienio naktį Marijampolės rajone į laukus nulėkė kabrioletas „Audi TT“. K.Gurevičius patyrė mirtiną galvos traumą, o kartu važiavęs jo draugas sunkiai sužalotas.
* Prieš dvi savaites Vilniuje įvyko keista avarija – autobusas atsitrenkė į apšvietimo stulpą, o šis nuvirto tiesiai ant pravažiuojančio automobilio „Ford“.
* Stulpas trenkėsi į mašinos stogą, bet iš trijų ja važiavusių žmonių nukentėjo tik 14-metis keleivis, vaikui buvo sumušta galva.
* Jei po griūvančiu stupu būtų patekęs kabrioletas, avarijos pasekmės galėjo būti gerokai baisesnės.
