Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vadovas kaunietis J.Majauskas kasdien sulaukia po kelias dešimtis prašymų padėti. Į kaunietį žmonės kreipiasi susidūrę su nepatogumais naudodamiesi viešuoju transportu.
10 metų viešojo transporto tema besidomintis vyras ne tik pataria keleiviams. Jis nuolat teikia pasiūlymus Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriui.
J.Majauskas įsitikinęs, kad viešojo transporto organizatoriai per mažai lankstūs ir į keleivius žvelgia kaip į kažką tolimo, o ne kaip į miesto gyventojus.
– Kokia viešojo transporto situacija Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Majausko.
– Pastaruosius 5 metus situacija gerėja. Viešojo transporto organizatoriai vis labiau ima suprasti, jog reikia diegti sistemą, paremtą tuo, kad mieste yra pagrindinės trasos, o greta jų – privežamieji maršrutai, kuriais iš didžiųjų miegamųjų rajonų keleiviai pristatomi iki pagrindinių trasų.
Tai įgyvendinti galima skaidant, trumpinant iki pagrindinių trasų besidriekiančius maršrutus.
Savivaldybėje dirba tik du žmonės, analizuojantys keleivių srautus ir sudarantys maršrutus. Įdiegus elektroninio bilieto sistemą, jų darbas palengvėjo. Srautus galima stebėti automatiškai. Tačiau, mano nuomone, patogesnė sistema diegiama per lėtai.
Aktyvumo stinga dėl to, kad viešojo transporto vežėjų įmonės yra savivaldybės įmonės. Kokiais maršrutais ir kaip dažnai važiuoti, sprendžia savivaldybės atstovai. Jie per daug reguliuoja keleivinio transporto rinką, todėl maršrutų pertvarka vyksta per lėtai.
Mieste nėra ilgalaikės viešojo transporto plėtros sistemos. Sprendimai daromi remiantis trumpalaikiais poreikiais.
Prisiminkime, kad prieš kurį laiką meras Andrius Kupčinskas žadėjo, jog troleibusai kursuos ir Šilainiuose. Dabar tokių planų atsisakyta. Tai tik vienas pavyzdys, kad nėra profesionalių keleivių poreikių ir vežėjų galimybių tyrimų.
Gyventojų poreikius kur kas geriau supranta privatūs vežėjai, lanksčiau žvelgiantys į gyventojų norus. Maršrutiniai taksi važiuoja populiariais maršrutais, tačiau jų ateitis mieste miglota. Savivaldybė sprendžia, kur leisti jiems važiuoti. Kadangi valdininkai nori, kad pelno gautų jų vežėjų įmonės, privatiems vežėjams vis tvirčiau neriamas apynasris.
Manau, jog mikroautobusų įmonių savininkai išloštų, jei sugebėtų susitarti, kad jų automobiliai važiuos ten, kur autobusai ar troleibusai nevažiuoja ir per piko valandas. Taip pat reikia, kad mikroautobusų keleivių bilietai būtų integruoti į viešojo transporto elektroninio bilieto sistemą. Tada laimėtų visos pusės.
– Kokių nusiskundimų iš gyventojų sulaukiate dažniausiai?
– Viena didžiausių problemų – autobusų ir troleibusų maršrutų ir numeravimo painiava.
Pavyzdžiui, 35-asis autobusas darbo dienomis vyksta maršrutu Vytėnai–Freda. Savaitgaliais – tik Freda–Vilniaus gatvė.
16-asis autobusas važiuoja maršrutu „Kauno pienas“–Kazliškiai. Tačiau kartą per dieną – ryte, kai juo važiuoja moksleiviai, maršrutas keičiamas, autobusai suka pro Lazdijų gatvę. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Jei važiuojama kitu maršrutu, reikėtų, kad ir autobusų numeriai keistųsi – būtų 35-asis ir 35A ar 16-asis ir 16A. Tada keleiviams būtų aiškiau.
Vietos gyventojams šią painiavą padeda išsiaiškinti informaciją teikiančios švieslentės ant autobusų, tačiau jos įrengtos ne visur. Dėl maršrutų keitimosi ypač sutrinka miesto svečiai.
Savo pasiūlymus asociacijos nariai yra išdėstę savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriui, tačiau atsakymas buvo tarsi išsisukinėjimas. Neva kai viešojo transporto maršrutai driekiasi ne tik per miesto teritoriją, bet siekia ir rajoną, suvienyti ir padaryti jų numeraciją patogesnę sudėtinga.
Vargina ir sezoninis tvarkaraščių keitimas. Deja, tai vyksta visose mažose šalyse. Vienodai vežti keleivius vasarą populiariais, bet žiemą nuostolingais grafikais neapsimoka. Tai suprantama.
Tačiau apie visus pokyčius valdininkai turėtų geriau informuoti gyventojus. Kol kas į mus žiūrima kaip į statistinius vienetus, bet ne į žmones, kurie, patyrę nepatogumų, kitą kartą viešuoju transportu gali nebesinaudoti.
– Kokių pertvarkų miesto viešojo transporto sistemoje reikia artimiausiu metu?
– Kaune nuo kitų metų pradžios ketinama branginti viešojo transporto keleivių bilietus. Tai grindžiama tuo, kad brangsta degalai. Tačiau nepasakoma, kas pasikeis juos pabranginus. Nežadama, kad važiuoti bus patogiau.
Pavyzdžiui, labai reikėtų atnaujinti troleibusų techninį tinklą, nes jis šiuo metu mieste tragiškas. Ypač nepatogios žiedinės sankryžos, jose troleibusai važiuoja itin lėtai, jiems nepatogu suktis, todėl susidaro spūstys.
Kaip tai išspręsti, galima pasimokyti iš vengrų. Šios šalies sostinėje Budapešte troleibusų sistema senesnė nei Kaune, tačiau sankryžos atnaujintos, todėl problemų nebekyla.
Norėčiau, kad, pasimokius iš estų, troleibusai ir autobusai būtų valomi ne tik darbo dienos pabaigoje, bet kiekvieno maršruto pabaigoje. Reikia ir vaizdo kamerų, kurios leistų keleiviams jaustis saugiau.