„Dabar jums nieko negaliu pasakyti, nes šitą informaciją turime derinti per atstovybę Briuselyje ir daugiau nieko nenorime komentuoti“, - sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Lietuva konsultuojasi su šalimis narėmis dėl galimo lankstumo taikymo lengvųjų automobilių CO2 išmetimo direktyvoje.
Taryba dėl 2020 metų termino susitarė dar šių metų pradžioje. Birželį buvo pasiektas atitinkamas susitarimas su europarlamentarais. Tačiau pasiekus susitarimą, Vokietija ėmė raginti kitas valstybes nares pakeisti požiūrį ir atsisakyti jį ratifikuoti.
Kiek anksčiau šį mėnesį už aplinką atsakingi ministrai oficialiai paprašė Lietuvos pasiekti su europarlamentarais kompromisinį susitarimą, kuris būtų pakankamai artimas birželio susitarimui, kad būtų išvengta būtinybės atnaujinti derybas.
Lietuvos pasiūlyme numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kuriuo 2020 ir 2021 metais išmetimo riba būtų taikoma tik kai kuriems automobiliams, yra trumpesnis nei ketverių metų laikotarpis, kurio prašė Vokietija.
Pasiūlyme taip pat išplečiama ypatingųjų kreditų sistema, kuri leidžia labai nedaug CO2 išmetančių automobilių, pavyzdžiui, elektrinių, gamintojams už juos reikalauti papildomų kreditų, kad jie galėtų toliau gaminti ir taršesnes transporto priemones.
Pagal kompromisinį pasiūlymą ypatingųjų kreditų terminas būtų pratęstas nuo trejų iki ketverių metų ir įmonės galėtų juos kaupti ir panaudoti vėlesniais metais.
Trečiadienį šį klausimą svarstys valstybių narių atstovai, tačiau daugelis pasiūlymo teksto dar nematė.
Kompromisinio pasiūlymo idėja iki šiol svarstyta dvišaliuose ES pirmininkaujančios šalies ir valstybių narių pokalbiuose.
„Žaliojo“ transporto idėją propaguojanti grupė T&E teigia, kad pagal Lietuvos Vyriausybės parengtą kompromisinį pasiūlymą 2020 metams anksčiau nustatytas išmetimo tikslas būtų padidintas 10 proc., o reikalaujama išmetimo sumažinimo 2015–2024 metais norma būtų sumažinta perpus. Pasak grupės, įmonėms nereikės 2020 ir 2021 metais sukauptų ypatingųjų kreditų ir jos juos galės panaudoti 2022 ir 2023 metais, o tai reiškia, kad 95 gramų kilometrui ribos įvedimas iš esmės atidedamas iki 2024 metų.
Grupės skaičiavimais, toks vilkinimas vidutiniam naujo automobilio vairuotojui papildomai atsieis 138 eurus per metus, kuriuos jam teks išleisti degalams.
„Tarybai pirmininkaujanti Lietuva lošia pavojingą pokerio partiją. Jos siūlomas atidėjimas ketveriems metams prieštarauja tam, ko prašė aplinkos ministrai, o jie prašė nedidelių pakeitimų. Jeigu lietuviai nesusiprotės ir nesiliaus bandę įtikti Vokietijai, mūsų laukia derybų žlugimas ir dar vieni vilkinimo metai“, - teigia T&E atstovas Williamas Todtsas.
Vokietija pasiūlymui riboti išmetimą, kuris būtų sumažintas nuo 2015 metams nustatytos 130 gramų kilometrui ribos, priešinosi dar prieš 2012 metus, kai Komisija pateikė atitinkamą pasiūlymą.
Vokietija gamina daugiausia didesnius ir sunkesnius automobilius, kurie išmeta daugiau CO2, todėl ypatingųjų kreditų sistema jai būtų naudingiausia. Tuo tarpu Prancūzijos ir Italijos automobilių gamintojai, daugiausia gaminantys lengvesnius ir mažesnius automobilius, teigia, kad dėl šios sistemos išplėtimo sumažėtų jų konkurencingumas Vokietijos konkurentų atžvilgiu.
Didžiosios Britanijos konsultacijų įmonės „Cambridge Econometrics“ ekspertų skaičiavimais, įdiegus ES 95 gramų kilometrui išmetimo ribą Bendrijos išlaidos naftos importui galėtų sumažėti 70 mlrd. eurų (94,9 mlrd. JAV dolerių) per metus.
