„Dabar jums nieko negaliu pasakyti, nes šitą informaciją turime
derinti per atstovybę Briuselyje ir daugiau nieko nenorime
komentuoti“, - sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos
departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Lietuva konsultuojasi su šalimis narėmis dėl galimo lankstumo taikymo
lengvųjų automobilių CO2 išmetimo direktyvoje.
Taryba dėl 2020 metų termino susitarė dar šių metų
pradžioje. Birželį buvo pasiektas atitinkamas susitarimas su
europarlamentarais. Tačiau pasiekus susitarimą, Vokietija ėmė
raginti kitas valstybes nares pakeisti požiūrį ir atsisakyti jį
ratifikuoti.
Kiek anksčiau šį mėnesį už aplinką atsakingi ministrai
oficialiai paprašė Lietuvos pasiekti su europarlamentarais
kompromisinį susitarimą, kuris būtų pakankamai artimas birželio
susitarimui, kad būtų išvengta būtinybės atnaujinti derybas.
Lietuvos pasiūlyme numatytas dvejų metų pereinamasis
laikotarpis, kuriuo 2020 ir 2021 metais išmetimo riba būtų taikoma
tik kai kuriems automobiliams, yra trumpesnis nei ketverių metų
laikotarpis, kurio prašė Vokietija.
Pasiūlyme taip pat išplečiama ypatingųjų kreditų sistema,
kuri leidžia labai nedaug CO2 išmetančių automobilių,
pavyzdžiui, elektrinių, gamintojams už juos reikalauti papildomų
kreditų, kad jie galėtų toliau gaminti ir taršesnes transporto
priemones.
Pagal kompromisinį pasiūlymą ypatingųjų kreditų terminas
būtų pratęstas nuo trejų iki ketverių metų ir įmonės galėtų
juos kaupti ir panaudoti vėlesniais metais.
Trečiadienį šį klausimą svarstys valstybių narių atstovai,
tačiau daugelis pasiūlymo teksto dar nematė.
Kompromisinio pasiūlymo idėja iki šiol svarstyta dvišaliuose
ES pirmininkaujančios šalies ir valstybių narių pokalbiuose.
„Žaliojo“ transporto idėją propaguojanti grupė T&E teigia,
kad pagal Lietuvos Vyriausybės parengtą kompromisinį pasiūlymą
2020 metams anksčiau nustatytas išmetimo tikslas būtų padidintas
10 proc., o reikalaujama išmetimo sumažinimo 2015–2024 metais
norma būtų sumažinta perpus. Pasak grupės, įmonėms nereikės
2020 ir 2021 metais sukauptų ypatingųjų kreditų ir jos juos galės
panaudoti 2022 ir 2023 metais, o tai reiškia, kad 95 gramų
kilometrui ribos įvedimas iš esmės atidedamas iki 2024 metų.
Grupės skaičiavimais, toks vilkinimas vidutiniam naujo
automobilio vairuotojui papildomai atsieis 138 eurus per metus,
kuriuos jam teks išleisti degalams.
„Tarybai pirmininkaujanti Lietuva lošia pavojingą pokerio
partiją. Jos siūlomas atidėjimas ketveriems metams prieštarauja
tam, ko prašė aplinkos ministrai, o jie prašė nedidelių
pakeitimų. Jeigu lietuviai nesusiprotės ir nesiliaus bandę įtikti
Vokietijai, mūsų laukia derybų žlugimas ir dar vieni vilkinimo
metai“, - teigia T&E atstovas Williamas Todtsas.
Vokietija pasiūlymui riboti išmetimą, kuris būtų sumažintas
nuo 2015 metams nustatytos 130 gramų kilometrui ribos, priešinosi
dar prieš 2012 metus, kai Komisija pateikė atitinkamą pasiūlymą.
Vokietija gamina daugiausia didesnius ir sunkesnius automobilius,
kurie išmeta daugiau CO2, todėl ypatingųjų kreditų sistema jai
būtų naudingiausia. Tuo tarpu Prancūzijos ir Italijos automobilių
gamintojai, daugiausia gaminantys lengvesnius ir mažesnius
automobilius, teigia, kad dėl šios sistemos išplėtimo sumažėtų
jų konkurencingumas Vokietijos konkurentų atžvilgiu.
Didžiosios Britanijos konsultacijų įmonės „Cambridge
Econometrics“ ekspertų skaičiavimais, įdiegus ES 95 gramų
kilometrui išmetimo ribą Bendrijos išlaidos naftos importui
galėtų sumažėti 70 mlrd. eurų (94,9 mlrd. JAV dolerių) per
metus.