Planuojama, kad per ją Lietuvos keliuose bus išbarstyta 80-85 tūkst. tonų druskos. Pusė šio kiekio – jau kelių prižiūrėtojų sandėliuose. Jei dabar spustelėtų šaltukas ir imtų snigti, turimų atsargų užtektų devynioms savaitėms.
Ruošiasi aplenkti žiemą
Pristatę savo pastangas gerai pasiruošti netrukus prasidėsiančiai žiemai kelininkai juokavo, kad šįkart jie užklups žiemą netikėtai, o ne atvirkščiai.
„Žiemai esame gerai pasiruošę. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojai kelininkus apipils komplimentais. Būna, kad be perstojo siaučianti pūga ar pažemėje šąlantys lietaus lašai beregint niekais paverčia visą triūsą, o tada ir pasipila priekaištai ant mūsų galvų“, – tvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.
Pasak jo, kiekviena valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto, rajoninių) grupė prižiūrima pagal skirtingą priežiūros lygį.
Vienas valymas – milijonas litų
Kelininkai neslėpė, kad nuvalyti iš karto visus šalies kelius kainuoja gerokai daugiau, nei daugelis mano. J.Gedvilas atskleidė, kad vienas barstytuvas, vežantis 8–9 tonas druskos, per 2 valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio.
Vieno tokio reiso kaina – iki 3 tūkst. litų. O vieną kartą pabarstyti visus magistralinius, krašto ir rajoninių kelių pavojingus ruožus kainuoja apie 1 mln. litų.
Šią žiemą Lietuvos kelių priežiūrai skirti 128 milijonai litų – tai šiek tiek daugiau nei pernai, o pastaraisiais metais daugiau pinigų buvo skirta tik 2008-ųjų žiemai.
Nuvalyti keliai – pavojingesni?
Tačiau Lietuvos kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis pastebėjo, kad gerai nuvalyti keliai neretai tik paskatina tragiškus įvykius. „Padaryti, kad ir vasarą ir žiemą kelias būtų toks pats, neįmanoma.
Bet pastebėjome, kad kai keliai gerai nuvalyti, žiemą dar daugiau žmonių viršija greitį, nei vasarą. O per lijundrą, pūgą tragedijų būna mažiau, nes žmonės patys labiau saugosi“, - atskleidė jis.
Pasak E.Skrodenio, slidus kelias žiemą pernelyg dažnai skelbiamas kaip avarijų priežastis. „Jei tik žiemą įvyksta avarija, rašoma, kad žmogus nesuvaldė automobilio dėl slidaus kelio. O mes nuvažiuojame ir matome, kad vienos padangos protektorius nesiekia milimetro, o kitų likę vos daugiau, nei milimetras“, - pasakojo jis.
Labiausiai savęs nesaugo pėstieji
Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vadovas Nerijus Abukauskas tvirtino, kad pagrindinėmis tragedijų priežastimis išlieka greitis, girtumas, patirties trukumas ir neatsargūs pėstieji.
„Bet negalima žiūrėti tik į vieną faktorių, nes analizuojant avarijų priežastis kartais jų randame ne vieną dešimtį. Susideda ir kelio sąlygos, dangos būklė, vairuotojo savijauta, elgesys. Iš viso komplekso išėmus vieną priežastį dažniausiai eismo įvykio nebūtų“, - aiškino jis.
Šįmet Lietuvos kelius valyti ruošiasi apie 2 tūkst. 200 kelininkų. Jiems teks barstyti 9 tūkst. 404 km ir valyti 21 tūkst. 262 km valstybinės reikšmės kelių.
Rajoniniai keliai gali būti neišvažiuojami dvi paras
Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir jų pabarstyti nepavyktų, pirmiausia valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai.
Daugiausiai dėmesio tenka magistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“ keliui. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi visą parą.
Likę magistraliniai keliai prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Tai reiškia, kad Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas kasdien nuo 4 iki 22 valandų.
Krašto keliuose priežiūros tarnybos budi nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti, o jei slidu, jie turi būti barstomi iki 8 val. ryto. Bet naktį jie nevalomi ir nebarstomi, todėl juose gali būti suspausto sniego provėžų.
Rajoniniai keliai prižiūrimi pagal trečiąjį priežiūros lygį ir valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val., bet barstomos tik pavojingiausios vietos. Šie keliai gali būti neišvažiuojami net dvi paras, išskyrus pačius intensyviausius rajoninius kelius.
Kelininkų patarimai vairuotojams:
- Atminkite, šlapia kelio danga jau savaime yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip nei vasarą.
- Pasirinkite saugų greitį. Tai nereiškia, kad privalote važiuoti maksimaliai leistinu greičiu.
- Nevalia pamiršti, kad rudens ar žiemos kelyje tyko nuolatiniai pavojai. Ypač rytais, po naktinio šaltuko, dėl temperatūros skirtumų tiltai ir viadukai būna slidūs, užvažiavus ant jų gali ,,sumėtyti“ automobilį.
Svarbiausia esant tokiai situacijai nesutrikti, nepulti beatodairiškai stabdyti, o tereikia tvirtai laikyti vairą ir nemanevruoti. Ilgainiui tai tampa refleksu ir atliekama savaime, tačiau jauni vairuotojai to dar neturi, tad geriausia – apskritai neskubėti pasirenkant saugų greitį.
- Rudenį pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu–dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė.
- Artėjant žiemai posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu nei kitu metų laiku, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sulėtinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti ir taps nevaldomas.
