Kas kaltas dėl pirmo iškritusio sniego?

Ironiškai juokaujama, kad žiema Lietuvą visada užklumpa netikėtai. Kodėl iškritus pirmajam sniegui, Lietuvos keliuose kyla tikras chaosas? Juk sniegas krinta ir kitose pasaulio šalyse.

Daugiau nuotraukų (1)

Edita Jučiūtė

Dec 7, 2013, 1:31 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 10:44 PM

Iškritus pirmajam sniegui, kiekvienais metais girdime tą patį - miestų gatvės, šaligatviai, gyvenamųjų namų kiemai nevalyti, poliklinikose daug paslydusių, susižeidusių žmonių. Kas dėl to kaltas?

„Kalti kelininkai? Bet juk kelininkai dirba didesnius darbus – valo valstybinės reikšmės kelius. Čia daugiau komunalinių tarnybų, seniūnijų kiemsargių rūpestis.

Man labai nepatinka, kai išgirstu, kad dėl pirmojo iškritusio sniego įvyko eismo įvykis, kad kažkas paslydo ir susižeidė, o visi sako: „Kaltas kelias.“

Kelias yra geras, bet gal vairuotojas turėjo mažai patirties, gal derėjo geriau įvertinti snieguotą kelią, gal vertėjo investuoti į geras patikimas automobilio padangas, juk kelininkai niekada iš žiemos nepadarys vasaros“, – apie kasmetinę problemą kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros eismo saugumo dėstytojas doc. dr. Kęstutis Skerys.

Suomijoje sniegas – ne bėda

Eismo saugumo specialistui įsiminė tik vienas reportažas, kai žurnalistai, skambinę į įvairius Lietuvos miestus, visur išgirsdavo didelį žmonių nepasitenkinimą: „Šiauliuose sniegas nevalytas, Kaune – nevalytas, Vilniuje – nevalytas, visur visuotinis chaosas“.

Tuomet laidos vedėjai paskambino į vieną Suomijos miestą, turbūt galvodami, kad ten bus „vasara“, ir išgirdo netikėtą atsakymą: „Čia niekada niekas nevalo sniego. Žmonės turi patys tuo pasirūpinti.“

„Suomis, atsibudęs ryte ir pamatęs sniegą, galvoja: „O, žiema atėjo. Teks batus pasikeisti. Gal šiandien niekur neisiu. Turbūt slidu. O kaip elgiasi mūsų žmonės? Eina, lekia, griūva, ant apledėjusio kelio vairuoja dviratį. Tuomet ir gimsta reportažai iš ligoninių priėmimo skyriaus“, – mintimis dalijosi K.Skerys.

Pasak VGTU mokslininko, vairavimo tradicijos susijusios su bendrąja šalies kultūra, tačiau šypsenos, pakantumo kitam, vairavimo ramybės, supratimo, bendravimo – niekada nebūna per daug.

Trūksta pėsčiųjų pagarbos

Gatves padegus ledui prie kitokių eismo sąlygų itin sunku prisitaikyti pėstiesiems, ypač tiems, kurie niekada patys nevairuoja automobilio ir nesuvokia, kaip keičiasi mašinos stabdymo kelias.

Specialistas pastebėjo, kad vairuotojai jau daug daugiau saugo pėsčiuosius, bet pėstieji mieste visai negerbia vairuotojų.

Dažnai stebina skubantys žmonės, kurie eidami per perėjas būtinai spaudžia mobiliojo telefono klaviatūrą, ar net nepažvelgdami į artėjantį prie perėjos automobilį tiesiog šoka į gatvę. Juk gal artėjančio automobilio vairuotojas nėra patyręs ir padarys klaidą – tada tas tariamas skubėjimas brangiai kainuos.

Žengia prieš troleibusą

„Mane glumina pėstieji Vilniaus centre, kurie tiesiog puola po troleibuso ratais. Atrodo, kad jiems tai yra paskutinė proga pereiti gatvę. Nemanau, kad stabtelėjimas kelioms sekundėms sutrukdys tam perdėtam skubėjimui. Praleiskite troleibusą, kurio vairuotojui ne taip lengva sukiotis siauromis gatvėmis, be to, jis veža ne vieną, o kelias dešimtis keleivių.

Gal nieko baisaus neatsitiks ir einančiam per nereguliuojamą perėją, jei jis taip pat pažiūrės į atvažiuojantįjį, stabtelės prieš perėją ir praleis gal vienintelį automobilį. Tuomet ir vairuotojui, ir pėsčiajam bus gerai – pereis laisvą gatvę, o vairuotojui neteks stabdyti automobilio“, – svarstė VGTU dėstytojas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.