Rengiant publikaciją apie valdišką miesto transportą, išaiškėjo keistas dalykas – savivaldybė visiškai nesidomi savo įmonių autoūkiu.
Savivaldybės administracija netikrina, ar jose – ne per daug mašinų, gal vertėtų naudotis šiek tiek senesniais arba naujais, bet pigesnių markių automobiliais.
Šeimininkas nieko nežino
Sužinoti apie valdiškus automobilius ne taip paprasta. Savivaldybės klerkai „Laikinąją sostinę“ siuntinėjo iš vieno skyriaus į kitą, kol po penkių ar šešių skambučių išaiškėjo, kad joje nėra net bendro įmonių tarnybinio transporto sąrašo.
„Mums to ir nereikia žinoti“, – pareiškė Turto skyriaus Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius.
Esą jeigu kurios nors įmonės administracija norėtų įsigyti ypač brangų, 100 tūkst. litų ir daugiau kainuojantį automobilį, savivaldybės atstovai per akcininkų susirinkimą balsuotų prieš tokius išlaidautojų užmojus.
Kodėl savivaldybės administracijai nerūpi, ar autoūkiai nėra išpūsti? Gal valdiškoje bendrovėje yra dešimt automobilių, nors būtų galima nesunkiai išsiversti ir su penkiais?
„Čia aš su jumis sutinku. Bet tai kontroliuoti – įmonių valdybų, kurias mes išrenkame, reikalas“, – aiškino V.Jurkevičius.
Jeigu valdyba užsimerkia prieš pinigų taškymą, savivaldybė nieko taip ir nesužino.
Atsiriekė didelį kąsnį
Kas pasakė, kad akcininkai neleistų įmonių vadovams važinėti prabangiais automobiliais?
Antai bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas naudojasi išperkamosios nuomos būdu įsigytu 2012 metų laidos limuzino klasės „Volvo S80“, kurio vertė dabar – apie 100 tūkst. litų.
Ši 2,4 litro tūrio prestižinė mašina „Kauno energijos“ šefo rankose atsidūrė 2013 metų pradžioje, kai ji kainavo dar maždaug 10 – 15 tūkst. litų brangiau.
„Genda ir šis automobilis, – guodėsi R.Bakas, – tiesa, gedimai – smulkūs.“
Po kiekvieno 100 kilometrų „Volvo“ bakas patuštėja 7 – 8 litrais. Vadovo mašinai per mėnesį skirtas 200 litrų degalų, arba maždaug 900 litų, limitas, kurio R.Bakas tvirtina neviršijantis.
Kiek „Kauno energijai“, tiksliau – mokesčių mokėtojams, kas mėnesį kainuoja „Volvo“ nuoma, neatskleidė nei R.Bakas, nei šios bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
Paklaustas, kodėl pasirinktas toks brangus, beveik naujas automobilis, R.Bakas paaiškino miglotai. Esą yra tam tikri viešųjų pirkimų reikalavimai, kurių privalu laikytis.
„Juk jūs, nuėjęs į mobiliųjų telefonų saloną, nepirktumėte seno aparato?“ – įmantrią logiką pasitelkė įmonės vadovas.
R.Bakas pasidomėjo, kokio senumo automobiliu važinėja jį kamantinėjantis žurnalistas. Išgirdęs, kad mašina – 2000 metų laidos, generalinis direktorius kurį laiką tylėjo. Matyt, iš nuostabos, kaip tokiu dar galima važinėti.
Vaizdas – daug kuklesnis
Kitokia tvarka – savivaldybei priklausančioje bendrovėje „Kauno gatvių apšvietimas“. Jos vadovų užmojai – ne tokie platūs, kaip „Kauno energijos“ ar „Kauno vandenų“ bendrovės, kurios technikos direktorius, miesto Tarybos narys socialdemokratas Valys Venslovas, naudojasi maždaug 80 tūkst. litų vertės 2013 metų laidos „Volkswagen Passat“.
Prieš dvejus metus į „Kauno gatvių apšvietimo“ direktoriaus kėdę atsisėdęs buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus viršininkas Kęstutis Žuromskas su bendradarbiais dalijasi 2007 metų laidos vienatūriu „Mercedes Benz Viano“.
Anot K.Žuromsko, vertėtų atnaujinti autoūkį ir įsigyti manevringesnius, mažiau degalų išeikvojančius automobilius.
„Galvojame atsisakyti „MB Viano“ ir įsigyti naujesnę mašiną.
Tada pigiau mokėtume už jos remontą. Bet jokiu būdu mums nereikia kažkokio ypatingos klasės automobilio.
Pakaktų ir „Dacia“, kuris naujas kainuoja apie 30 – 40 tūkst. litų“, – svarstė K.Žuromskas.
Automobiliai – stebimi
Per vienuolika šių metų mėnesių K.Žuromsko tarnybinis „MB Viano“ prarijo 492 litrus dyzelino.
Buvęs teisėsaugos pareigūnas neslėpė, jog, perėjęs dirbti į „Kauno gatvių apšvietimą“, šioje įmonėje iš pradžių susidūrė su netvarka.
Naujas vadovas įvedė griežtas taisykles – kiekvienas tarnybinis automobilis buvo sujungtas su navigacijos sistema. Direktorius, žvelgdamas į monitorių, pamatė, jog kai kurie įmonės darbuotojai tarnybiniu transportu važinėja visai ne ten, kur tuo metu privalėtų būti, rieda juo ir po darbo valandų.
„Pasikalbėjus su šiais žmonėmis reikalai pagerėjo – daugiau tokie atvejai nepasikartojo. Dabar degalams sunaudojame trečdaliu mažiau lėšų nei anksčiau, o sutaupytus pinigus išleidžiame miesto poreikiams“, – pasakojo K.Žuromskas.
„Naujas automobilis turi privalumų, jis – ekonomiškesnis. Tačiau kam įmonių vadovams reikia naujutėlių limuzinų?
Tik ką pagamintus „Dacia“, „Renault“ galima įsigyti vos už keliasdešimt tūkstančių litų, o „Volvo“ ir panašios klasės mašinos kainuoja per 100 tūkst. litų“, – pinigų švaistymu stebėjosi Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas.
Bandys įvesti tvarką
Anot G.Labanausko kolegos Gintaro Furmanavičiaus, valdiškų įmonių vadovai galėtų naujų mašinų atsisakyti ir persėsti į 2007 – 2009 metų laidos tarnybinius automobilius.
Jie kainuoja gerokai pigiau, tačiau toli gražu nėra pasenę ir jų remontui nereikia išleisti daug lėšų.
Tarybos narys Povilas Mačiulis šiomis dienomis siūlys miesto valdžiai priimti sprendimą, kad be savivaldybės administracijos pritarimo įmonių vadovai negalėtų pirkti brangesnių kaip 50 – 60 tūkst. litų mašinų.
„Šis žingsnis surištų rankas išlaidaujantiems direktoriams. Dabar, palaiminus bendrovės valdybai, jie gauna viską, ko tik nori“, – aiškino P.Mačiulis.
Autoparkuose – nuo 1 iki 77 mašinų
Iš viso Kauno savivaldybei priklauso 21 įmonė.
„Laikinoji sostinė“ paprašė dvylikos didžiausių miesto bendrovių nurodyti bendrą tarnybinių mašinų, kuriomis naudojasi jų vadovai, skaičių.
Informaciją pateikė tik aštuonios įmonės. Neatsakė į klausimus „Kauno švara“, „Kauno autobusai“, „Kauno aikštelė“ ir „Kapinių priežiūra“.
„Kauno energijos“ bendrovėje yra 77 įvairios paskirties automobiliai ir mechanizmai: 30 lengvųjų mašinų, 14 krovininių furgonų, 3 traktoriai, mikroautobusas, kitos transporto priemonės.
„Kauno energijos“ generalinis direktorius važinėja 2012 metų laidos „Volvo S80“, Teisės ir pirkimų departamento direktorius – 2008 metų laidos „Toyota Avensis“, Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas – 2004 metų „Volvo S80“, Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius – 2003 metų „Mercedes Benz“, Gamybos departamento direktoriui – 2003 metų laidos „Volvo S80“.
Bendrovės „Autrolis“ autoūkyje – 19 tarnybinių transporto priemonių: 13 sunkvežimių, 4 lengvieji automobiliai, kranas ir traktorius.
Bendrovės vadovui paskirtas 2002 metų laidos „Opel Astra“, kiti administracijos atstovai naudojasi 2007 metų „Volkswagen Sharan“ ir 2001 metų laidos „Ford Transit“.
„Kauno vandenyse“ – 11 valdiškų automobilių: generalinis direktorius važinėja 2008 metų „Honda Legend“, technikos direktorius – 2013 metų „Volkswagen Passat“, administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius – 2006 metų laidos „Honda Accord“.
„Kauno gatvių apšvietimo“ bendrovėje – 5 tarnybiniai automobiliai. Generalinis direktorius naudojasi 2007 metų laidos „MB Viano“, direktorius eksploatacijai ir kiti administracijos darbuotojai – „Crysler Town“, dar trimis mašinomis važinėja darbų vadovai, tiekėjas, remonto skyriaus specialistai.
Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotojai naudojasi 4 valdiškomis mašinomis: 2010 metų „Opel Astra“, 2008 metų laidos „Volkswagen Passat“, 2008 metų „Citroen Nemo“ ir 1995 metų laidos „Audi A4“. Nė vienas šių automobilių nėra priskirtas konkrečiam žmogui, jais prireikus naudojasi direktorė, jos pavaduotojai, dezinfekuotojai.
Savivaldybės įmonė „Kauno planas“ turi 3 tarnybines 2002 metų laidos mašinas: dvi „Volkswagen Polo“ ir vieną „Volkswagen Sharan“. Jomis dalijasi direktorius, pavaduotojas ar kiti darbuotojai, kuriems tuo metu reikia išvykti darbo reikalais.
Kauno komunalinio ir butų ūkio bendrovėje yra 2 valdiškos mašinos – direktorius sėda prie 2000 metų laidos „MB V220“ vairo, o jo pavaduotojas važinėja 2007 metais pagamintu „Volkswagen Caddy“.
Stoties turgaus bendrovėje yra vienas tarnybinis automobilis – 2004 metų „VW Caddy“.
