Po truputį atgyjančioje Kauno išskirtinumo ženklu bei simboliu vadinamoje Laisvės alėjoje rytais zuja siuntas parduotuvėms bei įstaigoms pristatantys kurjerių mikroautobusai, kurių vairuotojai neretai nesibodi privažiuoti prie pat laiptinės durų.
Dienomis čia važinėja įvairių komunalinių tarnybų transportas, o vakarais pėsčiųjų alėją geltona spalva nušviečia inkasatorių automobilių švyturėliai.
Verslininkai ir urbanistai pripažįsta, kad kitaip ateityje tikrai nebus. Laisvės alėjoje įsikuriant naujoms parduotuvėms, barams ar įstaigos, kažkas vis tiek turės pristatyti prekes, o vakare – surinkti per dieną uždirbtus pinigus.
Pinigai papildo biudžetą
Laisvės alėjoje gali važinėti specialiųjų tarnybų, biudžetinių įstaigų transportas bei tie, kurie turi nemokamai gavę ar išsipirkę leidimus.
Leidimai automobiliu kirsti pėsčiųjų zoną savivaldybėje išduodami alėjoje ar jos prieigose gyvenantiems žmonės. Tiesa, sulaukę šių prašymų valdininkai tikino tikrinantys, ar gyventojas neturi kitos galimybės automobiliu patekti į savo kiemą.
Visi kiti privalo pirkti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus išduodamą leidimą. Vienkartinis leidimas įvažiuoti į Laisvės alėją lengvuoju automobiliu kainuoja 20, krovininiu – 50 litų. Mėnesiui tokia galimybė atitinkamai pabrangsta iki 200 ir 500 litų.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė sakė, jog lėšos, gautos už leidimus, per metus miesto biudžetą papildo apie 80 – 100 tūkst. litų.
Pažeidėjus suranda nesunkiai
Nors leidimai kainuoja ne tiek jau daug, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuolat „medžioja“ pažeidėjus.
„3 – 4 kartus per dieną Laisvės alėja važiuoja mūsų darbuotojai ir tikrina, ar automobiliai turi leidimus. Įrengtos naujos vaizdo stebėjimo kameros – taip pat nemenka paspirtis. Jos pajėgios „matyti“, ar už priekinio automobilio stiklo yra padėtas leidimas. Jeigu transporto priemonė važiuoja be leidimo, gana operatyviai iš policijos gauname jos nuotraukas. Pagal valstybinius numerius surandame savininką, jį baudžiame“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius.
Vyriausiasis Kauno tvarkdarys pastebėjo, kad be leidimo dažniausiai sučiumpami pėsčiųjų alėja važiuojantys smulkesnių, ne kasdien čia užsukančių transporto įmonių darbuotojai. „Bandoma rizikuoti, tikintis, kas mes nepastebėsime. Tačiau dabar, kai sumontuotos naujos vaizdo stebėjimo kameros, galimybė būti nepastebėtam yra nedidelė“, – sakė D.Bortkevičius.
Už savavališką pasivažinėjimą automobiliu neleistinoje valstybės saugomoje vietoje numatoma bauda nuo 70 iki 140 litų.
Neįmanoma privažiuoti kitaip
Siuntų tarnybos „DPD Lietuva“ vykdomasis direktorius Kastytis Valantinas tikina, kad kurjeriams privažiuoti prie pastatų Kauno centre labai sunku.
„Laisvės alėjoje yra įsikūrusių nemažai parduotuvių, kurių dauguma – mūsų klientai. Norint jiems atvežti siuntas, dažnai neįmanoma privažiuoti kitaip, kaip tik per Laisvės alėją. Todėl tenka pirkti savivaldybės išduodamus leidimus“, – sakė K.Valantinas.
Siuntų pristatymo tarnybos vadovas pripažino – mikroautobusais zujantiems kurjeriams tenka laviruoti tarp galiojančių teisės normų, tačiau su savivaldybės ir policijos atstovais siekiama rasti abi puses tenkinančius sprendimus.
Kauno centre gyvenančius bei dirbančius žmones neretai piktina ant šaligatvių ar pėsčiųjų zonose paliekami kurjerių autobusiukai. Kartais pasiuntiniai įsidrąsina net užblokuoti kitus automobilius, trukdo jiems išvažiuoti.
„Pripažinsiu, jog kartais taip įvyksta, tačiau tikrai ne iš piktos valios ar neturėjimo ką veikti. Mes darbuotojams patariame už automobilio stiklo palikti raštelį su telefonu numeriu, kad kilus būtinybei būtų galima paskambinti automobilį stovėti palikusiam vairuotojui“, – sakė „DPD Lietuva“ atstovas.
Automobilių tik daugės
Nors savivaldybėje nuolat pasigirsta kalbų, esą padidinus mokestį už leidimus Laisvės alėjoje sumažėtų transporto priemonių, „DPD Lietuva“ atstovas šiuos pasvarstymus vertino skeptiškai.
„Jeigu sprendimas didinti mokesčius būtų priimtas, dalis naštos tektų mums, tačiau galiausiai ji atsilieptų klientams. Kuriasi naujos parduotuvės, didėja žmonių perkamoji galia, todėl didėja ir prekių pristatymo poreikis“, – sakė K.Valantinas.
Siuntų pristatymo bendrovės atstovo mintims pritarė ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas D.Bortkevičius.
„Jeigu norime turėti gyvą Laisvės alėją bei senamiestį, turime susitaikyti su tuo, kad čia važinės automobiliai.
Juk parduotuvėms kažkas turi pristatyti prekes, galų gale – surinkti jų uždirbtus pinigus.
O privažiuoti prie daugumos namų nekirtus pėsčiųjų zonos tiesiog nėra galimybės“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Po padidinamuoju stiklu?
Inkasavimo paslaugas teikiančios saugos tarnybos „Eurocash1“ atstovas Maksimas Kožankovas aiškino, kad kuo arčiau kliento durų privažiuoti stengiamasi dėl darbo ypatumų.
„Automobiliais gabenamos didelės pinigų sumos, yra užpuolimo grėsmė.
Todėl ir stengiamasi privažiuoti kuo arčiau“, – sakė M.Kožankovas.
Pagal griežtas vidaus taisykles stabtelėjęs automobilis niekada nepaliekamas be priežiūros. Iš trijų ekipažo narių jame visada lieka vienas arba du inkasatoriai.
„Atliekame griežtą savo darbuotojų kontrolę, nuotoliniu būdu iš budėtojų dalies galime matyti, kas vyksta automobilyje ir jo išorėje. Tikrai nenorime, kad chuliganiškai vairuojančius inkasatorius žmonės nufotografuotų ir virtualioje erdvėje paskelbtų nuotraukas“, – sakė saugos tarnybos atstovas.
Pristatyti prekes – iššūkis
Laisvės alėjoje, prie S.Daukanto ir Vasario 16-osios gatvių, veikia dvi „Iki“ parduotuvės.
Prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis sakė, kad prekės joms pristatomos nekertant pėsčiųjų zonos – ekspeditoriai vyksta aplinkkeliais. Tačiau ir tuomet ne visada pavyksta išvengti nepatenkintų gyventojų nusiskundimų.
„Laisvės alėjoje veikiančios parduotuvės yra vieni sunkiausiai ekspeditorių pasiekiamų objektų, nes miesto centre prekių pristatymą apsunkina didelis pėsčiųjų bei automobilių srautas.
Kartais tenka sulaukti ir aplinkinių gyventojų skundų, kad pristatant prekes ryte jie girdi triukšmą, ekspeditoriai užtveria kelius.
Visada įsigiliname į kaimynų nuomonę bei nusiskundimus ir stengiamės juos išspręsti“, – sakė A.Petraitis.
Projekte numatytas mašinų eismas
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Laisvės alėją paversti visiškai automobiliams nepravažiuojama miesto dalimi labai sudėtinga. Iš prigimties Laisvės alėja yra važiuojamoji, todėl dauguma jos pastatų orientuoti į tai, kad anksčiau čia buvo leidžiamas automobilių eismas. Statant namus buvo orientuojamasi į Laisvės alėją kaip į važiuojamąją dalį.
Tenka pripažinti, kad Laisvės alėjos namų kiemai yra gana tragiškos būklės, įrengti pravažas per juos trukdo tebesitęsiantys gyventojų turtiniai ginčai.
Anksčiau, socializmo metais, rengiant pravažą buvo galima tiesiog nustumti jai trukdančius objektus, tačiau dabar taip elgtis neturime teisės – reikia atsižvelgti į atkurtas nuosavybės teisės.
Dėl to architekto Šarūno Kiaunės parengtame Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte taip pat numatyta galimybė atkurti automobilių eismą.“