Šį sezoną lengvaisiais automobiliais ir turistiniais autobusais į Neringą vykstantiems svečiams nebereikės kalenti dantimis – pati blogiausia valstybinės reikšmės kelio Smiltynė–Nida atkarpa pasikeis.
Prieš keturis dešimtmečius per Kuršių neriją nutiestas asfalto kelias Smiltynė–Nida išgarsėjo kaip vienas labiausiai apleistų Lietuvoje, pasižyminčių dideliu avaringumu.
Patį prasčiausią beveik dešimties kilometrų kelio ruožą nuo Nidos iki Preilos po smarkesnių liūčių semdavo vanduo. Jį įveikę neringiškiai ir poilsiautojai atsikvėpdavo tarsi būtų kirtę Dakaro ralio finišo liniją.
Kelininkai šalino sovietmečio broką
Pasibaisėtinas kelias vingiuoja per draustinio teritoriją, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą. Tokiose teritorijose ne tiktai gyvenamųjų namų statybos, bet ir kitokia ūkinė veikla ribojama griežtais įstatymais.
Pernai rudenį po šešerius metus trukusių diskusijų dėl kelininkų parengto rekonstravimo projekto Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) leido tvarkyti kelio atkarpą Nida–Preila.
Kelių tiesimo įmonei „Lemminkainen Lietuva“ teko šalinti sovietmečio broką – paaiškėjo, kad senoji asfalto danga buvo paklota tik ant moliu užpilto smėlio sluoksnio, sueižėjusi skersai ir išilgai, kraštai aptrupėję.
Kai kur važiuojamoji kelio dalis buvo nusėdusi, žiema nebuvo kur nustumti sniego. Apie lietaus nuotekų įrenginius keliuose tais laikais negalvota.
KNNP direkciją pašiurpino projektuotojų sumanymas saugumo sumetimais platinti ruožą Nida–Preila po 1,5 metro abiejose pusėse. Pavyko rasti kompromisą – važiuojamoji dalis bus platesnė tik metru. Aplinkosaugininkai džiaugiasi išsaugoję apie 200 medžių iš planuotų iškirsti 1300.
„Daug metų siekėme, kad ši kelio atkarpa būtų rekonstruota. Visi darbai jau beveik atlikti, liko užpilti paskutinį asfalto sluoksnį.
Žadėję sutvarkyti šį kelio ruožą iki rugsėjo vidurio kelininkai nesnaudė – birželio 15-ąją juo jau galės riedėti automobiliai. Mažiau jaudinsimės dėl eismo saugumo, mažiau lėšų reikalaus ir kelio priežiūra“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Aplinkosaugininkai patenkinti darbais
Sutvarkytame kelio ruože – nauja asfaltbetonio dangos konstrukcija, pėsčiųjų takai, rekonstruotos nuovažos, autobusų stotelės, pastatyti nauji keleivių paviljonai. Lietuvos automobilių kelių direkcija atkarpos Nida–Preila rekonstravimo projektui skyrė 24 mln. litų investiciją.
VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis kelininkų darbo neišpeikė: „Viskas atlikta tvarkingai ir korektiškai pagal techniškai geresnį projektą.
Rekonstruotas bene sudėtingiausias ir labiausiai apleistas kelio per Kuršių nerijos nacionalinį parką ruožas. Važiuojamoji dalis šiek tiek pakelta, įrengtos lietaus nuotekų pralaidos – vanduo ant asfalto nebetelkšos.“
„Lemminkainen Lietuva“ įgyvendinamą projektą akylai stebėjęs R.Pakalnis pažymėjo, kad kelininkai šalikeles apželdins ne bet kokiu, o tik Kuršių nerijai būdingų augalų mišiniu: „Tada šalikelės niekuo nesiskirs nuo unikaliai Lietuvos pajūrio vietovei būdingo žaliojo rūbo.“
Naglių rezervato kelininkai nežalos
Kaip toliau bus tvarkomas kelias Smiltynė–Nida, kada visi jo ruožai bus rekonstruoti, nežino net D.Jasaitis: „Viskas priklausys nuo finansavimo, norėtume, kad projektavimo darbai neužsitęstų.“
Šiokių tokių problemų būta rengiant per Naglių rezervatą nutiesto senojo kelio atkarpos rekonstravimo projektą. Ją irgi buvo numatyta platinti. D.Jasaitį sujaudino žinia, kad KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser VSTT vadovės Rūtos Baškytės nurodymu neva atsisakiusi derinti tokį projektą. Motyvas – Kuršių nerijos rezervatų zonose apskritai negalima nieko daryti.
R.Pakalnis merą D.Jasaitį ragina atidžiau susipažinti su įstatymais: „Gal tada jis nešnekės niekų, nepūs žmonėms miglos į akis – niekas Kuršių nerijos kelių rekonstravimo projektų nestabdė ir nesirengia stabdyti.
Aplinkosaugininkai viską derins įstatymų numatyta tvarka, jeigu kelininkai draustinyje elgsis civilizuotai. Čia negalima dirbti, kaip kas nors užsimanę, arba taip, kaip yra patogiau.“
Sėdę prie derybų stalo VSTT ir „Lemminkainen Lietuva“ atstovai, regis, vėl atrado saliamonišką sprendimą – per Naglių rezervatą vingiuojanti rekonstruojamo kelio Smiltynė-Nida atkarpa liks tokia pati – 7 metrų pločio.
Aplinkosaugininkai sutiko, kad važiuojamoji dalis būtų praplatinta pusmetriu šalikelių ir anksčiau įrengtų, bet niekam nereikalingų vandens griovių sąskaita.
Pertvarkomas kontrolės postas Alksnynėje
Rekonstruotas kelias per Kuršių neriją bus gerokai patogesnis ir saugesnis, į Nidą važiuojantys automobiliai galės jame prasilenkti. Nepaisant to, VSTT specialistai siūlo ir tokiame kelyje riboti autotransporto greitį iki 70 kilometrų, o kai kuriuose ruožuose – iki 50 kilometrų per valandą.
„Smiltynę ir Nidą skiria vos 50 kilometrų atstumas. Kam vasarotojams lėkti kaip akis išdegus? Juk kelios sutaupytos minutės nieko nepakeis.
Nuostabus grožio vietoje važiuokime lėčiau, gėrėkimės gamta. Galbūt tik kurorto vadovams atrodo, kad, spustelėję greičio paminą, jie žaibiškai atsidurs Vilniuje“, – griežčiau reguliuoti autotransporto greitį Kuršių nerijoje siūlo R.Pakalnis.
Neringos meras D.Jasaitis, atrodo, linkęs taupyti ne tik savo, bet ir poilsiautojų laiką: „Alksnynės kontrolės poste, kur renkamos rinkliavos už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką, seni namukai jau nugriauti.
Postą pritaikome elektroninei bankininkystei: svečiai galės greičiau sumokėti už viešnagę Kuršių nerijoje, jiems nereikės išlipus iš automobilių stoviniuoti poste.“
Rekonstruotame Alksnynės poste vietoj trijų kelio juostų automobiliams liks tik dvi, ten bus įrengta duomenų skenavimo įranga. Iš anksto pavedimu sumokėjusiems rinkliavas poilsiautojams jau šį sezoną užtvara pasikels automatiškai – jie galės važiuoti į Kuršių neriją nesustodami.