Per vasarą į Palangą automobiliais atvažiuoja tūkstančiai poilsiautojų iš užsienio. Ne visi jie susimoka už stovėjimą apmokestintose kurorto gatvėse, rašo "Lietuvos rytas".
Tačiau baudas išieškantis Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gali kliautis tik pažeidėjų geranoriškumu.
Pranešimas – per brangu
Skyriaus vedėjas Petras Keinys teigė, kad išpešti baudų iš jau išvykusių užsieniečių neįmanoma.
„Visa laimė, kad tokių pažeidėjų nėra daug. Dauguma jų, ant savo automobilių radę įspėjimo lapelius dėl skirtos 40 litų baudos, ateina pas mus ir susimoka savo noru.
Rusai ir baltarusiai baiminasi, kad kitaip jiems gali kilti rūpesčių kertant Lietuvos valstybinę sieną, o vakariečiai šiuo atžvilgiu ir šiaip yra drausmingesni.
Per vasarą už automobilių stovėjimą nesusimokančius ES šalių piliečius galime suskaičiuoti rankų pirštais“, – sakė P.Keinys.
Jis pripažino, kad pažeidėjams iš užsienio nesumokėjus baudos savivaldybei būtų nelengva sužinoti automobilio savininko adresą, o išsiųsti jam pranešimą į užsienio šalį kainuotų daugiau nei pati bauda.
Viską lemia tik sąžinė
Su panašiomis bėdomis susiduria ir daug užsieniečių sulaukiantis Vilnius. Sostinėje kasmet užfiksuojama per 70 tūkst. už automobilių stovėjimą nesusimokėjusių pažeidėjų.
Iš jų užsienio šalių piliečiai sudaro vos 2 proc., tačiau savivaldybė surenka tik tas baudas, kurias užsieniečiai geranoriškai sumoka patys.
O jei jie nekreipia dėmesio? „Iš pradžių žiūrime, ar su ta valstybe, kurioje registruotas pažeidėjo automobilis, sudaryta tarpvalstybinė sutartis.
Pavyzdžiui, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis su atitinkamomis Lenkijos didžiųjų miestų institucijomis.
Joms siunčiame pranešimą apie pažeidimą, o jos jį įteikia automobilio savininkui.
Ar pažeidėjas tą baudą sumokės, priklauso tik nuo jo sąžinės“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento vadovas Henrikas Surovičius.
Anot jo, didžiuma atvejų baudos sumokamos, nes dar kartą į Vilnių ketinantis atvykti užsienietis nenori turėti nemalonumų.
Tačiau sostinės savivaldybei nepasiekiami pažeidėjai iš Rusijos, Baltarusijos ar net Europos Sąjungos šalių, su kuriomis nėra sudaryta abipusės pagalbos sutarčių.
Atsivijo po pusmečio
Užtat Vakarų Europos valstybėse už automobilių stovėjimą skolingi likę lietuviai pasiekiami paprasčiau.
Neseniai vienas gargždiškis iš 1998 metais Londone įkurtos skolų išieškojimo kompanijos „Euro Parking Collections“ (EPC) gavo lietuvių kalba surašytą pranešimą apie dar pavasarį Olandijoje nesumokėtą mokestį už automobilio statymą gatvėje.
Lietuvio buvo prašoma iki rugpjūčio 13 dienos sumokėti 216 litų ir pagrasinta, kad kitaip bauda padidės. Jam buvo pasiūlyta galimybė pateikti apeliaciją, jei su šiuo pažeidimu nesutinka.
„Tiesą sakant, nesu įsitikinęs, kad tokį pažeidimą padariau, nes ant automobilio neradau jokio įspėjimo apie skirtą baudą. Būčiau atsiskaitęs dar Olandijoje.
Bet dėl šventos ramybės sumokėjau, nes į šią šalį teks vykti dar ne kartą“, – pasakojo vyras.
Panašiai nutiko ir vienam vilniečiui, kuris Londone automobilį buvo palikęs ilgiau, nei sumokėjęs už stovėjimą. Iš tos pačios kompanijos vyras po kelių mėnesių irgi gavo priminimą.
Duomenis teikia „Regitra“
Paaiškėjo, kad lietuvių duomenis – pavardes ir adresus – EPC gauna iš mūsų valstybės įmonės „Regitra“.
„Tokią bendradarbiavimo sutartį su EPC pasirašėme vos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.
Jie siunčia užklausas apie automobilius, kurių vairuotojai Europos šalyse padaro pažeidimus, o mes už tam tikrą mokestį perduodame duomenis apie tų transporto priemonių valdytojus“, – sakė „Regitros“ Informacinių technologijų departamento vadovas Vytautas Jasiulevičius.
Kas mėnesį iš EPC „Regitra“ gauna vidutiniškai 2,5–3 tūkst. užklausų. Duomenys apie kiekvieną automobilio savininką tarptautinei skolų išieškojimo kompanijai kainuoja 1,1 lito.
EPC yra pasirašiusi sutartis su daugiau nei 150 savivaldybių ir mokamą automobilių stovėjimą prižiūrinčių institucijų iš 13 Europos šalių.
Iš jų kompanija gauna pavedimus išieškoti municipalines baudas, skirtas už nesumokėtą automobilių stovėjimą, kelių mokestį, vaizdo kameromis užfiksuotus pažeidimus.
Neverta net terliotis?
Tačiau tarp Europos valstybių, kurios naudojasi tarptautinės skolų išieškojimo kompanijos paslaugomis, nėra nė vienos Lietuvos savivaldybės.
Palangiškiai įsitikinę, kad EPC su mūsų šalies savivaldybėmis tokių sutarčių ir nesudarytų.
„Už savo paslaugas jie gauna tam tikrą išieškomos baudos procentą. Koks būtų uždarbis už vos 11,5 euro (40 litų) siekiančią baudą?“ – svarstė kurorto savivaldybės skyriaus vedėjas P.Keinys.
V.Jasiulevičius įsitikinęs, kad sutartys su EPC mūsų šalies savivaldybėms nebūtinos.
„Pavyzdžiui, Vilnius per mūsų šalies teisėsaugos instituciją turi teisę kreiptis į bet kurios ES šalies transporto duomenų tvarkytoją ir gauti informaciją apie pažeidėją.
Kitas klausimas, kaip savivaldybė tą informaciją panaudos, nes priverstinai išieškoti baudos užsienio šalyse nėra galimybės“, – teigė „Regitros“ atstovas.
Antstoliai padėti negali
Beje, išieškoti baudos iš Lietuvos piliečio jokių galimybių neturi jokia užsienio šalies institucija. Lietuva nėra sudariusi tarpvalstybinių sutarčių su kitomis ES šalimis.
Nėra ir ES reglamento, kuris baudų dokumentus įteisintų visose šalyse ir įpareigotų išieškoti skolas iš kitų valstybių piliečių.
„Antstoliai veikia vadovaudamiesi teismo ir kitų valstybės institucijų išduodamais vykdomaisiais dokumentais.
Jie negali išieškoti skolos ar skolininko turtui taikyti arešto gavę tik privačios bendrovės prašymą.
Iš Lietuvos piliečio baudą išieškanti tarptautinė bendrovė ar užsienio šalies savivaldybė galėtų kreiptis į Lietuvos teismą prašydama pripažinti skirtą baudą ir leisti ją išieškoti.
Tačiau tokių pavedimų Lietuvos antstoliai iki šiol dar nėra gavę“, – teigė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Laukia, kol vėl atvyks ir įklius
Gintaras Aliksandravičius
Lietuvos kelių policijos biuro viršininkas
„Su bėdomis išieškant baudas iš užsieniečių susiduria ir Lietuvos kelių policijos biuras.
Apie Kelių eismo taisykles pažeidusius užsieniečius duomenis gauname iš daugelio Europos Sąjungos valstybių. Gavę adresus nustatytos formos blankuose tos šalies kalba informuojame apie jų padarytą pažeidimą Lietuvoje ir pasiūlome geranoriškai susimokėti baudą.
Tačiau baudos išieškojimo prievartos mechanizmo nėra. Laukiame, kol tas užsienietis vėl atvyks į Lietuvą ir jo automobilis mums įklius.“
Savo noru sumokėjo tik trečdalį baudų
Per šių metų 7 mėnesius administracinės baudos skirtos 7603 pažeidėjams iš užsienio šalių. Iš jų 1563 atvejais viršytą greitį užfiksavo stacionarūs matuokliai.
Nuo balandžio 25 dienos iki šiol, kai buvo pradėta taikyti ES direktyva, leidžianti tarpvalstybiniu lygiu keistis informacija apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užsienio valstybių piliečiams skirta beveik 217 tūkst. litų baudų.
Geranoriškai yra sumokėta apie 81,5 tūkst. litų.
Praėjusiais metais užsienio valstybių piliečiai Lietuvos kelių eismo taisykles pažeidė beveik 11 tūkst. kartų.
Iš ES šalių daugiausia pažeidėjų yra iš Lenkijos. Trečiųjų šalių vairuotojai baudžiami tik sustabdžius juos kelyje.