Anot jo, šiuo metu galiojančiose taisyklėse parašyta, kad atlygimo dydis turėtų būti nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Taip pat įvardinama, kad automobiliai būtų sutaisyti laikantis visų saugumo reikalavimų. Ten pat išdėstyta, kad jei automobilis neremontuojamas, žmogui skiriama išmoka.
„Pinigai turėtų būti mokami tik tokiais atvejais, kai mašina yra nurašoma“, - komentavo S.Brundza.
Policija neatlieka savo darbo
Gavę draudimo išmokas žmonės stengiasi remontuoti automobilius išleisdami kuo mažiau ir nesirūpina darbų kokybe, mano S.Brundza.
Tokia situacija, anot parlamentaro, susiklostė todėl, kad nesilaikoma teisės aktų. Civilinės atsakomybės draudimas, pasak jo, ir buvo įvestas tam, kad tų vairuotojų, kurie nebuvo kalti dėl eismo įvykių automobiliai būtų tinkamai atstatyti.
Anot parlamentaro, dabar policija yra kviečiama tik kai sužaloti žmonės, tačiau jie turėtų būti reikalingi ir kai viena iš transporto priemonių negali važiuoti savo eiga. Tuo turėtų pasirūpinti patys eismo dalyviai.
„Būna taip, kad policija atvažiuoja, padeda užpildyti deklaraciją ir išvažiuoja. Šiuo atveju pareigūnai tikrai nevykdo savo padermės. Automobiliai, kurie po eismo įvykio negalėjo važiuoti savo eiga, į eismą turėtų grįžti tik po ekspertizės“, - komentavo S.Brundza.
Siūlo sertifikuoti servisus
Jis piktinosi, kad į Lietuvą automobiliai atvažiuoja supjaustyti gabalais. Molėtų plente į tragišką avariją pirmadienį patekęs „Volvo“ taip pat, pasirodo, pirktas iš JAV ir buvo patekęs į avariją.
Kontroliuoti automobilių remonto kokybę, anot S.Brundzos, bus įmanoma tik tuomet, kai vairuotojai bus priversti tai daryti profesionaliai šiuos darbus atliekančiose įmonėse. Tam tikslui būtinas servisų sertifikavimas, pagal kurį būtų sprendžiama, kokius darbus gali atlikti viena ar kita kompanija.
„Net ir Seime yra moterys, kurios sako, kad jų vyras geriau padarys, tačiau turbūt taip nebus“, - stebėjosi parlamentaras.
Draudimo išmokos, anot S.Brundzos, griežčiau kontroliuojant į avarijas patekusių automobilių remonto kokybę galėtų pabrangti.