Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Klaipėdos apylinkės teismas. Į teismą kreipėsi uostamiesčio savivaldybė, nes bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ėmė gąsdinti, kad tiltą uždarys.
Prieš porą mėnesių prie pėsčiųjų tilto Klaipėdoje, Priestočio gatvėje, atsirado įspėjamieji ženklai: esant prastiems orams – žiemą pasnigus ar apledėjus tilto dangai – žmonės raginami pasirinkti kitą, saugesnį, maršrutą.
Geležinkelininkai aiškino, kad taip buvo priversti pasielgti „dėl Klaipėdos savivaldybės neveiksnumo sprendžiant pėsčiųjų tilto perėmimo klausimą“.
Civilinė byla dėl uždraudimo atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojamas ar nutrauktas pėsčiųjų eismas pėsčiųjų tiltu ar nutraukiama tilto eksploatacija arba priežiūra, Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta per pusvalandį. Teismas siūlė abiem pusėms viską baigti taikos sutartimi, tačiau taip nenutiko.
Savivaldybės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Tačiau šįkart teismas nesiaiškino, kam turi priklausyti tiltas ir kas jį turi prižiūrėti – savivaldybė ar „Lietuvos geležinkeliai“.
Uostamiesčio savivaldybė kratosi tilto manydama, kad juo turi rūpintis geležinkelininkai. Baimindamasi, kad tiltas nebūtų uždarytas, ji paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jos galios, kol įsiteisės teismo sprendimas.
Jau senokai ėmė aiškėti, kad prieš ketverius metus uostamiestyje pastatyto kabamojo tilto niekam nebereikia – juo nebenorintys rūpintis geležinkelininkai tikėjosi, kad įrenginį perims miestas. Abi pusės viena kitai rašė ilgus laiškus, bet taip ir nerado bendros kalbos.
2004 metais „Lietuvos geležinkeliai“ su Klaipėdos savivaldybe pasirašė partnerystės sutartį dėl pėsčiųjų tilto statybos. 2010 m. įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotas projektas.
Geležinkelininkų nuomone, šis tiltas nėra skirtas keleiviams patekti į peronus, juo Klaipėdos gyventojai keliauja iš centrinės miesto dalies į šiaurinę. Todėl savivaldybė turi rūpintis žmonių patogumu ir saugumu.
Klaipėdos apylinkės teisme „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Evaldas Galvosas aiškino, kad tilto nuosavybės teises ir jo priežiūrą turi perimti savivaldybė. Vietinės reikšmės keliai ir kelio statiniai priklauso savivaldybei. Pareigą rūpintis tiltu jai numato ir Kelių įstatymas.
Savivaldybės atstovė Jolanta Laužikaitė teigė, kad tiltas yra geležinkelio infrastruktūros objektas ir juo turi rūpintis geležinkelininkai.
Geležinkelininkai tikina prisidėję prie tilto statybos – tam skyrė penkiolika procentų reikiamų pinigų.
Savivaldybė savo ruožtu primena, kad bendrovę kurį laiką atleido nuo žemės nuomos mokesčio. Savivaldybės atstovai aiškino, kad galėtų perimti tiltą, jei „Lietuvos geležinkeliai“ jai kasmet skirtų tam tikrą pinigų sumą tilto eksploatuoti ir prižiūrėti.
Miestą kertantis geležinkelis sudaro miestiečiams nepatogumų – pravažiuojantys traukiniai kelia triukšmą. Tiltas ir jo priežiūra – tarsi geležinkelininkų kompensacija už šiuos nepatogumus.
Geležinkelio bėgius ir judrią Priestočio gatvę peršokantis 700 metrų ilgio ir 3,5 metro pločio tiltas buvo atidarytas 2010 metų vasarą.
Tiltas pakyla iki 7,5 metro aukščio. Juo patogu keliauti ne tik pėstiesiems, bet ir motinoms su vežimėliais, neįgaliesiems ir dviratininkams.
Paties ilgiausio šalyje lynų tilto statyba kainavo 13 mln. litų.