Jau buvo gan tamsu, važiavome dviese. Miško kelyje matomumas buvo gana prastas, greičio neviršijau.
Kaip tik pravažiavau miestelį, kurio pavadinimas buvo Stirniai. Susimąsčiau – kodėl, įdomu, šio miestelio pavadinimas yra Stirniai? Galbūt koks nors upelis tokiu pavadinimu šalia teka, savęs paklausiau.
Ir tik staiga priešais kelyje iš miško glūdumos iššoko stirna. Gerai, kad spėjau sureaguoti į netikėtą kliūtį.
Norėdamas jos išvengti pasukau vairą į kairę, tikėdamasis aplenkti stirną ir jos nepartrenkti.
Stirna jau buvo ties mašinos viduriu, tad sukdamas į dešinę tikrai būčiau ją partrenkęs, nes ji judėjo į tą pusę. Taigi, pasukau vairą į kairę, ir atsidūriau griovyje.
Stirna nubėgo, o aš – griovyje. Automobilis stipriai nenukentėjo, bet savo jėgomis išvažiuoti iš griovio niekaip nepavyko. O jau tamsu, mašinų aplink nei vienos, žmonių ir namų irgi.
Paskambinti nebuvo kam, taigi teko eiti iki Stirnių miestelio ir prašytis žmonių pagalbos.
Gerai, kad pasitaikė supratingas Stirnių gyventojas, ir nepabūgo keistos istorijos. Sėdome į jo automobilį, nuvažiavome į vietą ir ištraukėme mano automobilį.
Ačiū šiam žmogui. Bei stirnai.
Šis pasakojimas dalyvauja portalo lrytas.lt ir draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ konkurse „Pasidalink pagalbos kelyje istorija ir laimėk vaizdo registratorių!“. Dalyvaukite ir jūs, plačiau apie konkursą čia.
