Kur kas dažniau vairuotojus kelyje ar dar kieme ištinka kitos negandos: prakiūra padangos, baigiasi degalai, neatsirakina durelės arba neužsiveda automobilis.
Sprendžia civilizuotai arba mėgėjiškai
Techninių paslaugų kelyje tiekėjai problemų kelyje sprendimus juokais skirsto į mėgėjiškus ir civilizuotus.
„Dažniausiai vairuotojai nevažiuojančio automobilio problemai spręsti griebiasi mėgėjiško būdo – ieško draugų ar artimųjų pagalbos, jie apipilami skambučiais ir atitraukiami nuo darbų.
Vyrai neretai gedimus bando šalinti patys, tik kai jau išbando visus būdus ir nepavyksta – kviečia techninę pagalbą“, – sakė „Lietuvos draudimo" techninės pagalbos kelyje tarnybos „Euro Asista“ vadovas Nerijus Jarmala.
Jei nesėkmė ištiko vairuotoją kelyje toliau nuo miesto, techninės pagalbos kelyje tarnyba jį gali pasiekti maždaug per 50 min., jeigu atokioje vietoje – gali prireikti ir poros valandų. Suteikimo laikas ir atstumas lemia ir paslaugos kainą.
Vidutiniškai atvyksta per pusvalandį
„Statistika rodo, kad pernai mūsų pagalbos kelyje tarnyba į vietą Lietuvoje atvykdavo vidutiniškai per 25 minutes.
O išspręsti kliento bėdą kelyje arba nugabenti nevažiuojantį automobilį iki remonto dirbtuvių užtrukdavo apie valandą. Tačiau maždaug kas aštuntas iškvietimas būna sudėtingesnis – ir jo aptarnavimo laikas viršija 5 val. ir daugiau“, – tendencijomis dalijosi N.Jarmala.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, apibendrindamas bendrovės pagalbos kelyje statistiką, sako, kad pagal šių metų I ketvirčio duomenis, jeigu paslaugos nedengtų draudimo bendrovė, vidutiniškai vienam klientui iškvietimas būtų kainavęs nuo 74 eurų (255 litus).
„Paprastesnės situacijos – kai prireikia tiesiog atrakinti užsitrenkusias dureles, atvežti pasibaigusių degalų ar pakeisti ratą – kainavo pigiau: vidutiniškai vienas tokios rūšies iškvietimas, kai buvo įmanoma suteikti pagalbą kelyje, kainavo apie 41 eurą (apie 141 litą), – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kišenę patuština keliais šimtais litų
Vis dėlto absoliuti dauguma (trys ketvirtadaliai arba 78 proc.) iškvietimų būna dėl gedimų, kuriems esant neįmanoma suteikti pagalbos vietoje: elektros sistemos gedimai, sankabos problemos, pakabos, automatinės pavarų dėžės.
Tuomet prireikia vadinamojo „tralo“, kad automobilis būtų nugabentas į namus ar remonto dirbtuves – brangiausios pagalbos kelyje paslaugos.
„Toks iškvietimas vidutiniškai, šių metų pirmo ketvirčio duomenimis, kainavo apie 100 eurų (apie 345 litus), tačiau buvo ir atvejų, kai teko padengti apie 560 eurų (per 1900 lt) – tarnybai teko gabenti automobilį iš Klaipėdos į Vilnių.
Kita vertus, kaina vairuotojui rūpi tik tada, kai ją tenka mokėti iš savo, o ne iš draudiko kišenės“, – apibendrino kaštus A.Juodeikis.
Šiemet „Lietuvos draudimas“ rinkai pristatė kitokį privalomąjį vairuotojų draudimą, kuris automatiškai apsidraudusiam garantuoja nemokamą pagalbą kelyje.
Sumokėti gali tekti tik už papildomas medžiagas (pvz. atvežtus degalus ar raktų programavimą), paslauga suteikiama nemokamai, o kaštus tiekėjui tiesiogiai apmoka pati draudimo bendrovė.
