„Kasmet Palangoje vykstančias ilgų nuotolių lenktynes atranda ne tik vis daugiau greitų lenktynininkų, vairuojančių galingus automobilius, bet ir daugiau žurnalistų, dosniai besidalijančių su skaitytojais įdomiausiomis atkaklios kovos peripetijomis, – sakė lenktynes rengiančios „Promo events“ vadovas Darius Jonušis. – Todėl mums, norintiems sudaryti žiniasklaidai kuo geresnes darbo sąlygas, labai svarbu iš anksto žinoti kiek žurnalistų panorės nušviesti renginį, kiek jų ketina koncentruotis spaudos centre, kiek fotografuoti ar filmuoti lenktynių trasos prieigose, kiek išreikš pageidavimą lankytis komandų stovykloje“.
Kasmet lenktynių infrastruktūros kūrimo darbai prasideda nuo didžiausio objekto – per 1000 kvadratinių metrų ploto žiūrovų klubui, o kartu ir spaudos centrui skirtos palapinės statybos ir jos vidaus įrengimo darbų.
Lenktynių spaudos centre akredituotų žurnalistų sėkmingam darbui, TV transliacijoms ir kitokiems ryšiams užtikrinti kasmet paklojama per 2 kilometrus bendro ilgio kabelių, kuriais įvairiomis kryptimis srūva vaizdo ir garso signalai apie renginį.
Pernai vykusių 15-tųjų 1000 km lenktynių spaudos centre akredituota daugiausia per visą šio renginio istoriją, 120 žurnalistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos.
Iki tol daugiausia – 117 žurnalistų – lenktynių spaudos centre dirbo 2013 m., o 2008 m. – 109.
„Kone kasmet keičiasi spaudos žurnalistai, Tv operatoriai, interneto portalų atstovai, tačiau spaudos centre yra vienas nepakeičiamas mohikanas, 1000 km lenktynėse akredituojamas jau visus 15 metų, kai vyksta šios varžybos. Tai „Lietuvos ryto“ žurnalistas Palangoje Alvydas Ziabkus, – teigė spaudos centro vadovas Juozas Mažeikis. – Alvydas tikrai vertas medalio už ištikimybę renginiui, nes kito tokio mūsų sąrašuose nėra“.
„Lietuvos ryto“ žurnalistas prisipažįsta nesąs itin uolus automobilių sporto gerbėjas, tačiau per 15 metų nori nenori perpratęs ilgų nuotolių lenktynių specifiką.
„1000 km lenktynės – išskirtinis reiškinys ne tik Lietuvos automobilių sporte, – pripažino A.Ziabkus. – Jų kovos ratilai ir intriga tarsi klampus liūnas nejučia įtraukia tave ir net nepastebi, kaip prabėga valanda, o, žiūrėk, ir visa diena.
Tačiau man sunkiausia būna sulaukti būtent lenktynių pabaigos, nes nuolat nekantrauji ir nežinai kada iškils didžiausioji jų intriga. Retkarčiais užmetu žvilgsnį į kolegas, suglaudusius sparnus nelyginant juoduosius kranklius, irgi laukiančius intrigos, kuria būtų galima patraukti skaitytojų dėmesį ir be kurios lenktynės mūsų akimis prėskos.
Dažniausiai toji intriga atsiranda būtent paskutiniuose metruose“.
