Lietuvoje įrengta pirma atkarpa, kurioje radarai stebi vidutinį automobilių greitį. Jei automobilis nustatytą atkarpą įveikia greičiau, nei teoriškai įmanoma važiuojant maksimaliu leistinu greičiu, reiškia, kad vairuotojas viršijo greitį.
Ši atkarpa įrengta ties Marijampole – prasideda ties 29 „Via Baltica“ kelio kilometru ir tęsiasi 5 km.
Viršija dvigubai
Pareigūnai atskleidė, kad per bandymus paaiškėjo, jog kai kurie vairuotojai atkarpą, kur leidžiamas 90 km/val greitis, sugebėjo įveikti vidutiniu 168 km/val greičiu.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas tvirtino, kad visą mėnesį vairuotojai buvo stebimi per sistemos bandymus, o nuo šiandien pirmiesiems greičio viršytojams bus surašyti pažeidimų protokolai.
„Važiuojant iš taško A į tašką B sistema automatiškai užfiksuoja, kada žmogus įvažiavo į matavimo zoną ir kada iš jos išvažiavo. Paklaidos čia nėra, nes ji nematuoja greičio – matuojamas yra atstumas ir laikas. Tereikia, kad laikas kamerose sutaptų, tai milisekundžių paklaida, o atstumas, nuo kada kamera gali užfiksuoti automobilį, imamas palankiausiu vairuotojui būdu“, – aiškino policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Jis sutiko, kad tokia sistema neužfiksuos maksimalaus didžiausio greičio, už kurį vairuotojas gautų didesnę baudą, tačiau vidutinio greičio stebėjimas privers vairuotojus važiuoti lėčiau ilgesnę kelio atkarpą.
„Greičio matuokliai statomi ne tam, kad surinktume daugiau baudų, o kad atkarpose, kur dažnai viršijamas greitis, sužalojami žmonės, vairuotojai važiuotų saugiu greičiu“, sakė L.Pernavas.
Prietaisų ateityje bus daugiau
Pasak jo, policija ieškos galimybių stebimų atkarpų skaičių padidinti net iki 100. Tam reikėtų apie 1 mln. eurų.
L.Pernavo teigimu, ši sistema Lietuvai yra labai reikalinga ne tik todėl, kad gali kontroliuoti greitį didesnėje kelio dalyje, bet ir todėl, jog ji leis policijos pareigūnams užsiimti kitų pažeidimų kontrole. Be to, tai yra dar vienas būdas sumažinti pagundų paimti kyšį.
„Tai reikštų, kad policija nebematuotų greičio rankiniu būdu ir mažiau žmogiško kontakto sumažintų korupciją“, – tvirtino generalinis komisaras.
Tačiau stacionarių greičio matuoklių policija neketina atsisakyti, vidutinio greičio matavimo sistema tik papildys jų tinklą.
Vidutinio greičio matavimo sistemos rezultatus apdoroja Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai, šiuo metu tai daroma pusiau automatiniu būdu, tačiau ateityje pažeidimai turėtų būti apdorojami automatiškai. L.Pernavas pabrėžė, kad automatine sistema siekiama dar labiau sumažinti korupciją.
