Palangoje poilsiautojai pažeidėjais tampa savo noru

Jų vairuotojai geriau sutinka pažeisti sustoti draudžiančius kelio ženklus ir mokėti administracines baudas, nei savo mašinas statyti atokiau kurorto centro esančiose nemokamose aikštelėje, tačiau kiek toliau pasivaikščioti iki jūros.

„Kol šios aikštelės nėra užimtos, transporto stovėjimą draudžiančių kelio ženklų pažeidėjus reikia bausti be jokio gailesčio. Negi sunku palikus mašinas iki jūros nueiti apie 2 kilometrus?“, – nesupranta kurorto vicemeras ir savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Regimantas Mikalkėnas.

Vien per pirmąją rugpjūčio savaitę, kai į Lietuvą atslinkę karščiai prie jūros atginė minias žmonių, už transporto priemonių stovėjimą draudžiančių kelio ženklų pažeidimą policijos pareigūnai yra surašę kelis šimtus administracinių protokolų.

Už tokį pažeidimą Administracinių teisių pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 28 iki 86 eurų. Pirmą kartą per metus administracine bauda baudžiamam asmeniui taikoma pusė minimalios baudos – 14 eurų.

Neleistinoje vietoje paliktus automobilius ir už mašinos stovėjimą nesusimokėjusius pažeidėjus fiksuoja ir savivaldybės Rinkliavų centras. Vėliau jiems baudas skiria Viešosios tvarkos skyrius.

Šiemet nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio 10 dienos nedrausmingiems vairuotojams vien savivaldybė jau skyrė baudų už beveik 40 tūkst. eurų.

Už mašinų stovėjimą draudžiančio kelio ženklo pažeidimą jau nubausta apie pustrečio tūkstančio vairuotojų. Įsivyravus karščiams, kai Palangą užkimšo poilsiautojų automobiliai, kasdien fiksuojama apie 100 tokių pažeidėjų.

Užfiksuota apie 3,5 tūkst. mašinų, kurių savininkai už automobilių stovėjimą nesusimokėjo miesto nustatytose apmokestintose vietose.

Tokiems vairuotojams per parą nuo pažeidimo užfiksavimo leidžiama susimokėti vadinamąjį susitaikymo mokestį – 12 eurų.

Rinkliavų centro darbuotojai pastebėjo, kad tokių „susitaikančių“ atsiranda vis daugiau. Vien šio mokesčio šiemet jau yra surinkta per 23 tūkst. eurų.

Poilsiautojai paskaičiuoja, kad mokėti susitaikymo mokestį jiems yra pigiau, nei berti monetas į parkavimo aparatus.

Pavyzdžiui, brangiausiai apmokestintose vietose 10 valandų netoli jūros palikti mašiną jiems kainuoja 17 eurų. Susitaikymo mokestis yra 5 eurais mažesnis.

Kol policijos pareigūnai ir savivaldybės darbuotojai ant pažeidėjų automobilių langų nespėja klijuoti raginimus susimokėti baudą, miesto nemokamos mašinų stovėjimo aikštelės net didžiausio poilsiautojų antplūdžio metu yra pustuštės.

Naujausia apie 250 vietų automobilių stovėjimo aikštelė įrengta prie miesto stadiono S.Dariaus ir S.Girėno gatvės pabaigoje. Tačiau ten stovi vos kelios dešimtys automobilių. Nors šią aikštelę ir jūrą teskiria vos pusantro kilometro.

Dar viena nuolat tuščia didelė nemokama aikštelė yra už Klaipėdos plento prie „Iki“ prekybos centro. Nuo jos iki jūros – pustrečio kilometro.

Apie 50 vietų aikštelė yra netoli kurorto centro Ganyklų gatvėje prie naujojo policijos komisariato. Automobilius galima palikti ir aikštelėje prie „Senukų“ ūkinių prekių parduotuvės Bangų gatvėje.

Jei kas mano, kad nemokamoje aikštelėje palikti mašiną yra nesaugu, gali pasinaudoti saugoma apie 150 vietų aikštele Rąžės gatvėje. Čia palikus automobilį valandai teks mokėti vieną eurą, laikyti automobilį visą parą kainuoja 10 eurų.

Palangos valdžiai nesuprantama, kodėl poilsiautojai su savo mašinomis stengiasi prisibrauti kuo arčiau jūros, nors šioje kurorto zonoje automobilių stovėjimui vietos nebėra.

„Tie kas ilsėtis atvyko į viešbutį ar privatų namą, nesant ten vietos mašinai galėtų privažiuoti, iškrauti bagažą, o automobilį statyti į aikštelę“, – kuo arčiau jūros privažiuoti norinčių pažeidėjų nepateisina R.Mikalkėnas.

Anot jo, daugelyje užsienio šalių jau seniai yra įprasta, kad apsistojus viešbutyje, be nakvynės kainos dar reikia papildomai susimokėti ir už automobilio stovėjimą.

Tiesa, kalbinti poilsiautojai neslepia, kad niekieno neprižiūrimos nemokamos stovėjimo aikštelės jiems neatrodo saugios. Tokiose aikštelėse ilgam palikti mašinas nesiryžtama, nors poilsiautojai lygiai taip pat rizikuoja automobilius nakčiai statydami gatvėse.

Kad atokiau miesto centro esančios aikštelės būtų saugesnės, kurorto valdžia svarsto galimybę kitais metais mašinų stovėjimą simboliškai apmokestinti.

„Pavyzdžiui, vienai parai ten palikti mašiną kainuotų eurą, du. Tokių pajamų užtektų ir ten dirbančių žmonių atlyginimams, ir aikštelė visą parą būtų prižiūrima“, – teigė R.Mikalkėnas. ˙