Spūstys sostinės gatvėse plečiasi kiekvieną dieną, o penktadienį vairuotojai jau nuo popietės per miesto centrą slinko vėžlio greičiu.
Kas privertė vairuotojus savo brangų laiką leisti spoksant į kitų automobilių galą? Tokio masto spūstims vienos priežasties nepakanka – prie to prisidėjo ir orai, ir avarijos, ir kelio remontai, ir nemandagūs aplinkiniai bei šventės.
Daugiau tūkstančiais
Vilniuje šviesoforus valdančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovas Aleksejus Apanovičius patvirtino, kad pastaruoju metu eismas yra perkrautas kaip niekada.
Pasak jo, automobilių srautas nuo rugsėjo išaugo apie 5 proc., o vien palyginus šią savaitę su tomis pačiomis lapkričio dienomis, Vilniaus gatvėse automobilių padaugėjo dar 5-8 proc.
Prie to prisidėjo ne tik artėjančios Kalėdos, bet net ir neįprastai šilta žiema, mat automobilių parko dar nepraretino su šalčiu siejami gedimai.
Nors procentais augimas atrodo nedidelis, tai reiškia papildomas dešimtis tūkstančių kilometrų kasdien.
Be to, automobilių spūstys auga lyg sniego gniūžtė. Jei bent pora automobilių nespėja kirsti sankryžos per vieną šviesoforo ciklą, kitą kartą jų liks stovėti dvigubai daugiau ir taip bemat susiformuos grūstis.
Važiuoja apsipirkti
Pašnekovo teigimu, dėl spūsčių nereikia kaltinti šviesoforų. Jis patvirtino, kad jie gruodžio mėnesį buvo kiek pareguliuoti, bet užtikrino, kad ne į blogąją pusę.
„Gruodis yra pats intensyviausias, net palyginus su rugsėju, kai į miestą grįžo daug gyventojų, suvažiavo gatvių nepažįstantys studentai. Būtent prieš šventes automobilių yra labai daug.
Spūstis kuria ir automobilių naudotojų poreikiai. Atvažiuoja ir gyventojai iš rajonų apsipirkti bei iš kitų valstybių“, – sakė A.Apanovičius.
Pasak jo, labiausiai apkrautos Vilniaus sankryžos yra didžiausieji mazgai tarp rajonų ir greta didžiausių prekybos centrų. Rekomenduojame vengti šių sankryžų:
Kalvarijų – Kareivių – Ozo g. (prie „Siemens arenos“)
Ozo – Gelvonų g. (prie prekybos centro „Akropolis“)
Ukmergės – Geležinio Vilko g. (prie prekybos centro „Panorama“)
Laisvės pr. – Justiniškių g. (ši sankryža stipriai apkrauta dėl Vakarinio aplinkkelio statybų)
Kalvarijų g. – Konstitucijos pr. (pagrindinė arterija išvažiuoti iš Vilniaus centro į šiaurinius rajonus)
Užtenka smulkmenos
Kai gatvės taip apkrautos, užtenka net smulkiausio įvykio, kad nusidriektų stovinčių automobilių eilė. Pavyzdžiui, trečiadienio rytą Ukmergės gatvę net trims valandoms sukaustė techninė taksi ir lengvojo automobilio avarija, o spūstis bemat nusidriekė net iki Savanorių prospekto.
Spūsties priežastimi galite tapti net nepagalvojęs apie tai, pvz., jei bandysite pastatyti automobilį greta gatvės kaip tik tuo metu, kai į ją bus plūstelėjęs automobilių srautas arba per vėlai įvažiavęs į sankryžą ją užkimšite.
„Visi lekia, skuba. Tiksliau, bando lėkti, bet nepavyksta. Per tą lėkimą kartais pamiršta KET ir visai pamiršta kultūrą keliuose.
Daug piktų, signalizuojančių, neįleidžiančių ir neužleidžiančių. Neva, taip patys greičiau pasieks kelionės tikslą. Be to, prisideda trumpos dienos, paskutiniu metu neretai ir lietingos – prastas matomumas, nepagerina situacijos keliuose.
Vairuotojams ypač reiktų būti atidiems prekybos centrų aikštelėse ir kituose kelininkų ne itin dažnai lankomose vietose. Vakare, jei temperatūra apie nulį, gali būti ir sklidžių kelio ruožų. Vakar pats savo kailiu pajaučiau – nemaloniai slystelėjau“, – pasakojo draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pavojaus zona – aikštelės
Pasak jo, dažniausios avarijų priežastys – atstumo nesilaikymas, juostos keitimas neįsitikinus kad saugu, ženklų ar šviesoforų nepaisymas, važiavimas „aklai“.
Itin atidūs vairuotojai turėtų būti prekybos centrų aikštelėse. A.Žiukelis pastebėjo, kad ne visi vairuotojai supranta, kaip reikia jose elgtis.
„Dar kartą noriu priminti vairuotojams dešinės rankos taisyklę, jeigu nėra kitų pirmumą nurodančių ženklų ar ženklinimų. Blogiausiu atveju, užleiskite kitą, lyg pats važiuotumėte šalutiniu keliu“, – pabrėžė jis.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebėjo, kad dažniausiai susidūrimai prekybos centrų aikštelėse įvyksta parkuojant automobilį, kai neatsargiai manevruojant yra apgadinamos greta stovinčios transporto priemonės.
Iš visų stovėjimo aikštelėse registruojamų įvykių tokie nesėkmingo parkavimo pavyzdžiai sudaro apie du trečdalius. Likusius atvejus sudaro avarijos, kai susiduria du važiuojantys automobiliai, o 10 proc. įvykių – neatsargumas atidarant automobilio dureles.
„Tose aikštelėse, kur nėra kelių ženklinimo, jis nusitrynęs, nėra kelio ženklų, vairuotojams manevravimas dažnai tampa ir tarpusavio konfliktų priežastimi.
Pastebime, kad dažnas, ne tik prie prekybos centro, bet ir daugiabučių namų kiemuose, pamiršta vadinamąją „dešinės rankos“ KET taisyklę: kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Jei būtų laikomasi šios taisyklės, netikėtų ir nemalonių atvejų būtų gerokai mažiau“, – patarė A.Juodeikis.
Draudimo specialistai patarė įvykus avarijai ne tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bet ir nufotografuoti įvykio aplinkybes bei automobilius.
Jeigu dėl įvykio aplinkybių vairuotojai nesutaria, susidūrime nukentėjo žmonės, buvo apgadintas turtas, kurio savininko eismo įvykio vietoje nėra, pavyzdžiui, apgadintas stulpas, tvora, arba jeigu kitas eismo dalyvis yra neblaivus, tuomet privalu kviesti policiją.
