Apie itin prastos būklės ruožo rekonstrukciją kalbama jau daug metų, bet realūs darbai vis neprasideda.
Didžiulė suma
Kad būtinos statybos vis tik pajudėtų, nuspręsta, jog betoninio kelio rekonstrukcija bus vykdoma viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
Tam Seimas nutarė skirti milžinišką sumą – net 169,3 mln. eurų.
Iš 100 užsiregistravusių Seimo narių 67 balsavo už šį sprendimą, 13 – prieš, 20 – susilaikė.
Šiuo balsavimu priimtame Seimo nutarime nustatyta, kad „pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169,3 mln. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.“
Numatyta suma dar nereiškia, kad tiek ir bus išleista betoninio kelio rekonstrukcijai – ji tik žymi „lubas“, kurių projekto vertė negali peržengti.
Projekto vykdymui bus skelbiamas konkursas, bet itin mažų kainų tikėtis neverta.
Nutarimui itin karštai prieštaravęs Seimo narys Kęstutis Glaveckas siūlė valstybės įsipareigojimus sumažinti pusiau ir nustatyti 80 mln. eurų sumą, bet nesulaukė palaikymo iš kolegų.
Jo manymu, už 169 mln. eurų būtų galima pastatyti naują kelią, todėl rekonstrukcijai tokia suma – gerokai išpūsta. Seimo narys Stasys Brundza taip pat tvirtino, kad numatyta suma – gerokai per didelė, tačiau neprieštaravo, kad betoninį kelią rekonstruoti būtina. S.Brundzos manymu, tam labiau būtų tikusi ne PPP schema, o per vertybinius popierius iš gyventoj surinktos lėšos.
Pavojingas vairuotojams
Už nutarimą pasisakę Seimo nariai pabrėžė, kad dar ilgiau vilkinti sprendimų nebegalima, nes kelias pavojingas eismo saugumui. „Didžiulis eismas, kelias išdaužytas, kyla klausimų ar pasieksi galutinį tikslą“, – tvirtino kasdien šiuo keliu važinėjantis parlamentaras Vytautas Saulis.
Taip pat kaip saugiklį, kad skirta suma nebūtų iššvaistyta, Seimo nariai priėmė Jurgio Razmos siūlymą parengus projekto pirkimo dokumentus bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prieš skelbiant pirkimą pristatyti parengtus pirkimo dokumentus Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams.
Prieš 35 metus nutiestas 72 km ilgio betoninis dviejų eismo juostų kelias Vilnius-Utena (Molėtų plentas) jau ne vienerius metus įvardijamas, kaip vienas iš blogiausios būklės ruožų visoje Lietuvoje. Jo betoninės plokštės suskeldėję, vietomis išbyrėję, o jį lopyti itin sudėtinga.
Kelias vairuotojams pavojingas ir žiemą, ir vasarą. Šiltuoju metų laiku, ypač temperatūrai pakilus virš 25 laipsnių, betono plokštės gali bet kada lūžti ir iškilti virš kelio paviršiaus. Akimirksniu susidaręs tramplinas gali išsviesti automobilį į orą ir sukelti avariją.
Žiemą nuo šalčio betonas ima skeldėti, atsiranda duobės, o pasidengus plikledžiu jis tampa ypač slidus.
