Čia 5,4 kilometro ilgio atkarpa sujungs jau nutiestą vakarinio aplinkkelio dalį iki Ozo gatvės su Ukmergės plentu.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo projektas kėlė daug nerimo dėl teisinių ginčų, kuriuos sukėlė rangos darbų konkurse net nedalyvavusi Latvijos bendrovė „Latvijas tilti“.
Vilniaus savivaldybė nuogąstavo, kad dėl balandį prasidėjusių ginčų projekto pabaigą gali tekti nukelti net į 2017 metus.
Tuo metu sostinės gyventojai ir toliau dustų spūstyse, kurias sukelia tranzitinio transporto, judančio per Vilnių, srautas.
Tačiau bendrovės „Kauno tiltai“ kelių tiesimo aikštelės vadovas Gediminas Turčinskas tikino, kad nauja greitojo eismo gatve bus galima važiuoti jau kitų metų pabaigoje.
Laiko veltui negaišta
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas yra vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje. Todėl labai svarbu pasitelkti patikimus partnerius, gerus specialistus, kurie galėtų kokybiškai ir greitai atlikti specifinius darbus ar tam tikrą jų dalį.
Dar konkurso metu rinkdamasi partnerius bendrovė „Kauno tiltai“ vertino jų siūlomas medžiagas, sprendinius, patirtį, specializaciją. Suformuotas konsorciumas, kuris geba atlikti darbus greičiau ir kokybiškiau ir patenkinti užsakovų reikalavimus.
Vakarinio aplinkkelio III etapo projekto generalinė rangovė bendrovė „Kauno tiltai“ kaip partnerius pasitelkė įmones „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“.
„Gaila, kad sutartis buvo pasirašyta jau įpusėjus palankiam darbų sezonui.
Tačiau darome viską, kad projektas būtų baigtas, kaip suplanuota, ir naujo aplinkkelio nereikėtų laukti ilgiau nei metus“, – teigė G.Turčinskas.
Per tris mėnesius darbininkai jau iškasė apie 750 tūkst. kubinių metrų grunto. Iš viso formuojant aplinkkelio sankasą numatyta atlikti žemės darbų, kurių apimtis sudaro daugiau nei milijoną kubinių metrų.
Maždaug kilometro atkarpoje jau įrengtas smėlio sluoksnis ir supiltas skaldos pagrindas – kelias ruošiamas asfaltuoti.
Šie darbai bus atlikti pavasarį, kai tik leis orai.
Per tris statybos mėnesius pradėti statyti viadukai ties Rygos, Girulių, Pavilnonių gatvėmis bei Ukmergės plentu. Taip pat rengiamasi statyti pėsčiųjų tiltą ties Gineitiškių gyvenviete.
Galvosūkis – komunikacijos
Didžiausias šio projekto galvosūkis – inžinerinės komunikacijos. Darbininkai jau rekonstravo aukšto slėgio skirstomąjį dujotiekį, kuris buvo nutiestas palei Justiniškių gyvenamąjį rajoną Ukmergės plento link ir trukdė aplinkkelio viadukui.
Dujotiekis perkeltas į kitą vietą. Iš viso nutiesta trys šimtai metrų naujo dujotiekio.
Projekte taip pat numatyta pakeisti 110 kV orinę elektros perdavimo liniją nuo Ozo g. iki Šiaurinės g. požeminiu kabeliu.
„Jau turėjome patirties įgyvendinant panašaus pobūdžio projektą – atlikome ir vakarinio Vilniaus aplinkkelio II etapo darbus.
Tuomet elektros linijos iškeldinimo darbai buvo perkami ir vykdomi atskirai. Dėl to darbai vienu metu buvo sustoję, o galiausiai užsitęsė.
Šįkart klaidos išvengta ir aukštosios įtampos linijos perkėlimas buvo įtrauktas į bendrą projektą. Tai padeda projektą įgyvendinti sparčiau“, – tvirtino G. Turčinskas.
Šiuo metu Vilniaus pakraštyje esančioje statybvietėje darbuojasi apie 320 įvairių specialistų.
Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.
Šie darbai iš viso kainuos 89,7 mln. eurų.
Apie vakarinio Vilniaus aplinkkelio III etapą
Tiesiama 5,4 kilometro ilgio šešių juostų greitojo eismo gatvė.
Bus pastatyti 6 viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas.
Formuojant aplinkkelio sankasą bus iškasta apie 1,1 milijono kubinių metrų grunto.
Gatvei įrengti bus panaudota 178 tūkst. kubinių metrų asfaltbetonio dangos.
Iš viso bus įrengta 1260 gatvių, viadukų ir pėsčiųjų tilto šviestuvų.
Numatyta sumontuoti 902 apšvietimo atramas.
Gatvėse atsiras 587 kelio ženklai.
Lietaus nuotekų tinklui įrengti bus paklota beveik 15 kilometrų vamzdžių.
Aplinkkelio trasoje bus įrengta beveik 14 kilometrų metalinių atitvarų.
Rekonstruojant elektros liniją bus nutiesta beveik 20 kilometrų aukštosios įtampos požeminių kabelių.
Aplinkkelis Vilniui gyvybiškai būtinas
Remigijus Šimašius
Vilniaus meras
„Šio aplinkkelio ypač reikia ne tik Vilniaus miestui, bet ir visos Lietuvos gyventojams, nes pats Vilnius yra didžiulis transporto mazgas ir daugybė žmonių kasdien pravažiuoja pro sostinę, juda mieste ar atvažiuoja čia dirbti.
Šiandien, deja, daugybė sunkiasvorio transporto, kuris galėtų aplenkti Vilnių, greičiau pravažiuoti ir neužkišti miesto, įstringa Geležinio Vilko gatvėje arba Laisvės prospekte.
Todėl labai vertiname bendrovės „Kauno tiltai“ pastangas projektą užbaigti kuo greičiau ir vairuotojams aplinkkelį atidaryti jau kitų metų pabaigoje. Tikėkimės, kad tam nesutrukdys ir oro sąlygos.
Šiandien esame aiškiai nustatę pagrindines vietas, kuriose vilniečiai dažniausiai įstringa spūstyse, važiuodami į darbą ir iš jo. Pusę šių problemų padės išspręsti užbaigtas vakarinis Vilniaus aplinkkelis.
Kita vertus, miestas auga, transporto srautas didėja, todėl šis aplinkkelio etapas itin svarbus daugeliui šiaurės vakarinių rajonų gyventojų.
Viršuliškėse, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse įsikūrę per 100 tūkst. gyventojų, kurie šiuo metu patiria nepatogumų.
Užbaigus vakarinio aplinkkelio III etapą, kitose gatvėse, kaip planuojama, eismo srautai sumažės trečdaliu, pagerės eismo saugumas Laisvės prospekte, Justiniškių ir Ukmergės gatvėse – nebeliks tranzitinio eismo, bus atlaisvinta važiuojamoji gatvių dalis, skirta viešajam transportui.
Gerokai palengvės sąlygos ir šiuo metu pagrindinėse miesto arterijose – Geležinio Vilko, Ukmergės gatvėse. Apskaičiuota, kad vien Geležinio Vilko gatve per parą pravažiuoja 24 tūkst. transporto priemonių.
Rengiant projektą suplanuota, kad darbo dieną vakarinio aplinkkelio III etapo atkarpa pravažiuos apie 27 tūkst. automobilių. Maždaug tiek jų pravažiuoja jau užbaigtu vakarinio aplinkkelio ruožu, kuris tapo judriausia miesto gatve.“
