Keli šimtai A.Simončiko draugų ir pažįstamų tai jau padarė. Per metus ir kelis mėnesius į vyro sąskaitą sukapsėjo daugiau nei 5 tūkst. eurų.
„Rezultatas viršijo mano lūkesčius“, – apie aukų rinkimo akciją sakė A.Simončikas.
Negalios varžomas vyras tikisi, kad vėliausiai po penkerių metų jo svajonė išsipildys – jis surinks reikiamą sumą, įsigis bei savo poreikiams pritaikys automobilį ir keliaus – ištrūks į gamtą, pavažinės po Lietuvą ir Europą.
Kol kas išpildyti jo norą beveik neįmanoma – tarpmiestinis transportas nepritaikytas neįgaliesiems, o Kauno miesto bei nevyriausybinių organizacijų turimo transporto visiems norintiems neužtenka.
Prikaustytas prie lovos
40 kg sveriantis vyras nuo dešimties metų prikaustytas prie lovos. Dėl žvynelinės komplikacijų sustingo kauniečio sąnariai, jis neištiesia rankų ir kojų.
44-erių IT specialistas sukioja galvą, valdo ligos deformuotas plaštakas, pirštus ir rankas iki alkūnių.
Dvidešimt paauglystės ir jaunystės metų A.Simončikas praleido tarp keturių sienų. Ir per pastaruosius keliolika tolimiausia vyro kelionė – į Šventąją, kur rengiama neįgaliųjų stovykla.
„Noriu pamatyti Lietuvą, o gal ir Europos šalis – Lenkiją, Latviją, Estiją“, – aiškino vyras.
Jis tikino, kad jei pavyktų įsigyti ir neįgaliojo vežimėliui pritaikyti automobilį, jis juo dalintųsi su kitais likimo draugais.
Savo paskyroje socialiniame tinkle vyras jau gavo kelias dešimtis užklausų su prašymais pasinaudoti automobiliu.
Vežimėlio svoris – 140 kg
„Kilstelkit mano vežimėlį, – pasiūlė kaunietis. – Tada klausimų nekils.“
Keturių ratų elektrinis vežimėlis sveria 140 kg, su Antanu – 180 kg. Jiems abiems pakelti prireikia kelių vyrų. Pulteliu paties Antano valdomas vežimėlis nesusilanksto, neišsiardo. Vos vienas laiptelis ir Antano kelionė baigiasi.
Septintame daugiabučio aukšte gyvenantis kaunietis ir 77-erių jo motina džiaugiasi, kad vežimėlis telpa į liftą. Pirmame aukšte prie laiptų pririštos medinės storos lentos – A.Simončiko kelias į kiemą.
Norėdamas nuvykti pas gydytoją, toli nuo namų esančią parduotuvę ar kavinę, vyras naudojasi viešuoju transportu arba išsikviečia neįgaliesiems pritaikytą „Socialinį taksi“.
Tačiau šių paslaugų nepakanka – neįgaliesiems pritaikyti autobusai ir troleibusai važiuoja retai, o „Socialinis taksi“ dirba tik darbo dienomis, norinčių juo važiuoti – labai daug. Paslauga gera, bet laimės dalykas, kada pasiseks ją gauti“, – pasakojo A.Simončikas.
Nori kelionių į gamtą
Kaunietis svajoja ne tik nuvažiuoti iki gydytojo ar į parduotuvę, bet ir plėsti akiratį – pamatyti Rumšiškes, Birštoną, kitas Lietuvos vietas.
Tai vyrui su negalia kol kas neįmanoma – tarpmiestinis transportas yra nepritaikytas keliauti neįgaliesiems.
„Labai noriu nuvažiuoti prie jūros, į gamtą, į mišką, bet kur už Kauno ribų – grynu oru pakvėpuoti, pabūti gamtoje, prie vandens, pabėgti iš miesto, praplėsti akiratį“, – sakė kaunietis.
Nors pats automobilio vairuoti negalės, tai už jį darys draugai, pažįstami ir visi, norintys padėti.
„Feisbuke turiu du tūkstančius draugų. Kas antras turi teises ir automobilius. Jie ir dabar mielai pavežtų, bet į jų automobilį aš su vežimėliu netelpu“, – aiškino negalios suvaržytas A.Simončikas.
Tikslas – 15 tūkst. eurų
Idėja iš geros valios žmonių rinkti pinigus automobiliui kilo Antano giminaičiui, buvusiam radijo stoties „Tau“ didžėjui slapyvardžiu Tarakonas. Prieš 2014-ųjų Kalėdas jis sukūrė interneto svetainę simoncikas.lt, kurioje papasakojo A.Simončiko istoriją ir pakvietė žmones aukoti automobiliui.
Tuomet jiedu tikėjosi sudominti žinomų žmonių fondus ir taip greičiau surinkti reikiamus 15 tūkst. eurų. Tačiau niekas į juos neatkreipė dėmesio.
Vyras siuntė feisbuko žinutes ir politikams bei žinomiems žmonėms. Šie siūlė eiti į „Bėdų turgų“. Pažiūrėjęs kelias laidas A.Simončikas suprato, kad ji skirta gaisro ar kitų nelaimių ištiktiems žmonėms.
„Turtingi žmonės paremti atsisakė, o paprasti žmonės, kad ir po kelis eurus, aukoja“, – sakė žmonių gerumo sujaudintas A.Simončikas.
Išskirtinai daug – tūkstantį eurų – į jo sąskaitą pervedė senas kauniečio pažįstamas, dar per keturis šimtus eurų – vienos Kauno neįgaliųjų organizacijos vadovė.
Iš viso per metus ir tris mėnesius geradariai vyrui paaukojo per 5 tūkst. eurų.
Komentatoriai plaka liežuviais
Kai kurie žmonės kauniečio paskyroje feisbuke piktinosi, kaip jam negėda prašyti pinigų automobiliui, kai kiti duonos neturi.
„Žmogus gyvas ne vien duona. Jei ant duonos prašyčiau, tai tikrai būtų gėda, nes valstybė duonai duoda. O automobiliui iš gaunamų pinigų aš nesurinksiu“, – sakė A.Simončikas.
IT specialybę Vytauto Didžiojo universitete įgijęs vyras norėtų dirbti, tačiau legaliai to daryti negali. Formaliai jis visai nedarbingas, dėl to gauna pinigų slaugai, kuri jam būtina.
Jei popieriuose taptų darbingas, gavęs darbą turėtų už savo pinigus apmokėti kelis šimtus eurų per mėnesį suryjančią slaugą. „O jei sveikata suprastės ir neteksiu darbo? Tada reikės eiti per teismus, kad vėl gaučiau pinigų slaugai“, – aiškino vyras. Kiti liežuviais plakė, kad kaunietis ir taip labai gerai gyvena – net tarnaites samdo – todėl galėtų ir automobiliui sutaupyti.
Tačiau moterys, kurias komentatoriai vadino tarnaitėmis, yra slaugės. Jos neįgalųjį nuprausia, tepa jo sergančią odą, keičia patalynę, sauskelnes. 77-erių Antano motina, pati kenčianti sąnarių skausmus, nebepajėgia sūnumi pasirūpinti.
Ne senesnį nei 5 metų
Žmonės kartais klausia A.Simončiko, kodėl jis užsibrėžė surinkti 15 tūkst. eurų. Vyras su negalia detaliai paaiškina: 15 proc. nuskaičiuos valstybė, du trečdaliai likusios sumos – automobiliui, dar trečdalis – jo pritaikymui, kad būtų galima įvažiuoti vežimėliu.
Kaunietis pirks ne senesnį nei 5 metų automobilį. „Įranga automobilyje bus įdėta brangiai. Jei automobilis po poros metų suges, bus į balą išmesti dideli pinigai“, – aiškino A.Simončikas.
Vyras ieškos septynių vietų „Volkswagen Caddy“ ar „Volkswagen Sharan“.
Vietoj dviejų galinių sėdynių automobilyje bus padaryta vietos vežimėliui, 10-15 cm pažemintas automobilio dugnas ir pritaisytos įvažos.
Automobilį neįgaliesiems pritaikys įmonė Vilniuje.
Pribloškė kaina
A.Simončikas taip pat svarstė pirkti dar gamykloje neįgaliesiems pritaikytą automobilį. „Galima pirkti iš karto su gamykline įranga, bet dažniausiai tokie Vokietijoje yra naudojami kaip socialiniai taksi, per penkerius metus juos nudrožia ir paskui parduoda. Varikliai būna prabėgę netoli 300 tūkst. km“, – aiškino kaunietis.
Per skelbimus jis rado ir naujutėlį, metų senumo „Volskwagen Caddy“ su originalia įranga neįgaliajam įvažiuoti, tačiau mašinos kaina – 30 tūkst. eurų – jam yra neįkandama.
„Norisi paskambinti ir paklausti, ar jie įsivaizduoja Lietuvoje neįgalųjį, kuris turėtų automobiliui tokius pinigus“, – juokėsi A.Simončikas.
Yra ir kitas kraštutinumas – automobilis su įranga už 5 tūkst. eurų. „Bet ten net nuotraukose matosi, kad rūdys į akis lenda“, – sakė kaunietis.
Kol kas jis negaišta laiko internete žiūrinėdamas skelbimus – kol nėra pinigų, nėra ko ir seilę varvinti.
Norintys paaukoti kauniečiui, gali pervesti auką į Antano Simončiko sąskaitą LT647300010103763393 (Swedbank) arba LT777044000199626558 (SEB). Trūksta paslaugų
Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Alma Pauraitė:
„Mums žinoma A.Simončiko surengta lėšų rinkimo akcija. Ji yra sveikintina. Kiekviena pozityvi iniciatyva, kai yra ieškoma sprendimo, yra labai sveikintina.
Transporto paslaugų neįgaliesiems stygius Kaune vis dar yra labai didelis.
Pavežėjimo paslaugas neįgaliesiems Kaune teikia Socialinių paslaugų centras. Jos teikiamos tik darbo dienomis, darbo laiku. Žmogus paskambina, užsako paslaugą, o darbuotojai pasako, kokiu laiku gali atvažiuoti.
Atsiranda poreikis važiuoti ar grįžti ir po 17 valandos arba savaitgaliais, tai yra normalu, o paslaugos tuo metu nėra teikiamos.
Kitas šaltinis – nevyriausybinės organizacijos. Kauno mieste kai kurios organizacijos turi neįgaliesiems pritaikytus automobilius. Jie nėra nauji, bet važiuoja.
Organizacijos gali teikti paslaugas savo nariams ar miestiečiams. Bet aišku, tai yra nepatogu – skambinti, klausti, derintis.
Kaune planuojama plėsti paslaugų struktūrą, pirkti viešąsias paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus. Aišku, ne taip sparčiai, ne tiek daug, kiek norėtųsi arba koks yra poreikis. Viskas remiasi į finansines galimybes.“
