Veidai pažįstami, bet kas tie žmonės yra, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena – nežinome.
Vyresni pastebi, kad anksčiau žmonės bendraudavo su aplinkiniais daugiau. Dabar tą pakeitė išmanieji telefonai, socialiniai tinklai, nesibaigiantys darbai ir gyvenimo greitis.
Vis tik yra vienas užtikrintas būdas grįžti prie bendravimo su atsitiktinai sutiktais žmonėmis ir aš jį išbandžiau.
Nusipirkite elektromobilį.
Kelias dienas važinėjau su vien elektra varomu „Nissan Leaf“. Tai prasidėjo nuo penktadienį vykusių elektromobilių lenktynių.
Aišku, nieko keisto, kad per tokias lenktynes su kolegomis ne kartą susitikome prie trijų tarp Vilniaus ir Palangos esančių greitojo įkrovimo stotelių. Bet kitą dieną pasiryžusi elektromobiliu grįžti tą patį atstumą iš pajūrio į Vilnių galvojau, kad mano planas – labai naivus ir daugiau neatsiras bepročių, važiuojančių elektromobiliu per Lietuvą daugiau nei 300 kilometrų savo malonumui.
Vis tik jau pirmoje stotelėje, Kryžkalnyje, atsidūriau eilėje už dviejų „Leaf“. Pasirodo, lenktynių įkvėptas fotografas taip pat nusprendė pabandyti įveikti atstumą nuo Vilniaus iki Palangos savo elektromobiliu. Prieš pusmetį jį įsigijęs vyras mielai papasakojo ir apie automobilio pirkimą, ir apie naudojimą.
Jam pasikrovus atėjo eilė taip pat elektromobilių lenktynėse dalyvavusiems muzikantams. Per pusvalandį trukusią įkrovą spėjome padiskutuoti apie elektromobilių ateitį, suvalgyti ledų, o banglenčių sportu besidomintis „Freaks on Foor“ vokalistas Justinas Jarutis davė labai gerų patarimų artėjančioms mano atostogoms.
Kita įkrovimo vieta – Elektrėnai. Čia stotelė taip pat buvo užimta, žmogus krovėsi labai norėtą ir prieš mėnesį įsigytą elektromobilį. Jis ketino išvengti įkrovos Vilniuje, nes stotelė prie Operos ir baleto teatro būna nuolat apgulta elektromobilių. Bet išgirdęs, kad jau porą savaičių veikia greitojo įkrovimo stotelė ir prie „Akropolio“, apsidžiaugė.
Visas veikiančias stoteles „sugaudyti“ vis dar nėra paprasta. Jų surašymu, deja, rūpinasi ne Susisiekimo ministerija, o entuziastai. Be to, netrukus Lietuvoje atsiras dar 19 greitojo įkrovimo stotelių, o vidutinių ar lėtojo įkrovimo stotelių statyba taip sparčiai įgauna pagreitį, kad sunku jas ir suskaičiuoti.
Per likusias dienas taip pat per kiekvieną įkrovą sutikdavau žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių važinėjo savo elektromobiliais.
Grąžinusi „Leaf“ atstovams pagalvojau, kad jau labai seniai nekalbėjau su tiek daug atsitiktinių žmonių.
Tas storas elektros laidas sukelia labai asmenišką dalijimosi ir bendrumo atmosferą, kurią prieš trejetą dešimtmečių jautė ir deficito sąlygomis gyvenę žmonės, kuriems bendravimas buvo gyvybiškai būtinas.
Tik gera žinoti, kad dabar noras dalintis ir bendrauti kyla ne iš stygiaus, o iš noro gyventi geriau – ne vienam už mūro sienų ir tamsintų langų, o visiems kartu.
