Pakaunėje šiuo metu baigiama atnaujinti iš laikinosios sostinės į Šakius vedančio kelio 6,5 km atkarpa. Kelio ruože nuo 10 iki 17 kilometro buvo keičiama susidėvėjusi asfalto danga, o pats kelias praplatintas iki 8 metrų.
Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta keliai“ kartu su Latvijos įmone „A.C.B.“ darbus turėjo baigti gegužės pradžioje. Jau įpusėjo birželis, o kelininkai dar nepasiekė finišo.
Skelbdama konkursą Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šios kelio atkarpos rekonstrukcijai buvo numačiusi 12 mėnesių terminą.
Tačiau abi pečius suglaudusios įmonės, trokšdamos užsakymo, pasisiūlė darbus atlikti per tris mėnesius. Tam remontuojamą kelio atkarpą reikėjo visiškai uždaryti, kelininkai išsirūpino leidimą naudotis trimis aplinkkeliais.
Mat ir Kauno rajono savivaldybė, ir kelių direkcija buvo apskaičiavusios, kad transporto srautus nukreipus aplinkkeliais darbus bus galima atlikti sparčiau. Tačiau taip neįvyko – jie užsitęsė pusantro mėnesio ilgiau, nei buvo planuota. Ir tai – dar ne pabaiga.
Aplinkkeliai – apgailėtini
Vienu iš aplinkkelių, vedančių nuo Virbališkių iki Zapyškio, buvo nukreipti sunkiasvoriai, tranzitiniai automobiliai.
Šios vietovės gyventojai lengviau atsikvėps, kai vilkikai pasuks ratus į atnaujintą kelią. Mat jiems iki gyvo kaulo įkyrėjo ir sunkvežimių keliamas triukšmas, ir nuniokotas aplinkkelis. Jame ypač daug išdaužų, kuriose žmonės ne tik laužo savo automobilius, bet ir nuolat patenka į avarines situacijas. Ne ką geresnė padėtis ir kituose aplinkkeliuose. Mat jie nepritaikyti tokiam dideliam automobilių srautui.
Apskaičiuota, kad per parą keliu Kaunas–Šakiai prarieda apie 4500 automobilių, iš jų kone penktadalis – sunkiasvorių. Tuo metu visi trys aplinkkeliai yra pritaikyti gerokai mažesniam automobilių srautui.
Skundėsi jau ne sykį
Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriui greta aplinkkelių gyvenantys žmonės ne kartą skundėsi, kokių sunkumų jiems teko patirti. Šio rajono gyventojai, aplinkkeliais bandydami pasiekti vieną ar kitą gyvenvietę ar patį Zapyškį, juose patenka tarsi į aklavietę.
Pavyzdžiui, per kiemus patraukę į sodininkų bendrijas, žmonės atsiduria išdaužų nusėtame siaurame kelyje, kuriame nei duobių apvažiuoti nėra galimybių, nei atstumo įveikti žvyruotais kelkraščiais. Mat ir juose žioji automobilių išmaltos duobės.
Šios kančios turėjo baigtis maždaug prieš porą mėnesių. Tačiau kelininkai vėluoja baigti darbus, tad Kauno rajono gyventojai tebevargsta.
Nerimo netrūksta ir smulkiesiems verslininkams. Pavyzdžiui, Virbališkių kaime gyvenantis Egidijus Povydis net ir baigiantis į Šakius vedančio plento rekonstrukcijai dar nežinojo, bus ar ne įrengta įvaža į jo sodybą.
Mat kelininkai, įrengę naujų įvažų, iš sąrašo išbraukė senąją, esančią adresu Šakių plentas 50. Ji veda link šio žmogaus namelio, skelbiančio, kad jame pardavinėjami ant žarijų kepti viščiukai.
E.Povydis yra sakęs, kad tų viščiukų užsukdavo ir pakeleiviai, ir žmonės, kurie specialiai atvažiuodavo iš Kauno ar aplinkinių vietovių. Vyras būgštavo, kad, panaikinus įvažą, jo verslas žlugs.
Skaičiuoja delspinigius
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Ričardo Slapšio, LAKD konkursą rekonstruoti minėtą kelio atkarpą buvo paskelbusi dar 2015-ųjų kovą, o gegužę įvertinti pasiūlymai. Tačiau viešojo pirkimo procedūros užsitęsė, sutartis tarp kelių direkcijos ir konkursą laimėjusių bendrovių įsigaliojo pernai lapkritį.
„Viešojo pirkimo procedūra buvo vykdoma pagal ekonomiškiausio pasiūlymo principą, o darbų atlikimo terminas ir buvo vienas ekonomiškumo rodiklių“, – sakė R.Slapšys.
Pagal sutartį darbus rangovas įsipareigojo atlikti per tris mėnesius. Kadangi į sutarties vykdymo laiką įsiterpė žiema, pagal papildomą susitarimą 6,5 kilometro atkarpa kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai turėjo būti rekonstruota iki šių metų gegužės 3-iosios.
„Dar balandį kelių direkcija, sukvietusi projekto dalyvius, juos informavo, kad, nespėjus laiku atlikti sutartyje numatytų darbų, bus skaičiuojami delspinigiai. Nepaisant įspėjimo, darbai iki gegužės 3-iosios nebuvo užbaigti.
Kelių direkcija sutarties ne-pratęsė, o rangovas įsipareigojo visiškai užbaigti kelio rekonstrukciją iki birželio pabaigos“, – sakė R.Slapšys.
Už kiekvieną sugaištą dieną rangovui skaičiuojama po 647,69 euro delspinigių. Tad nuo gegužės 4 dienos iki birželio 16-osios jų susikaupė 28 498 eurai.
Sugaišino ir liūtys
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai rekonstrukcijos vietoje lankėsi balandį.
Tuo metu darbus atliekančios įmonės „Autokausta keliai“ vadovai jį patikino, kad Šakių plento atkarpa tarp Ringaudų ir Zapyškio bus baigta rekonstruoti birželį.
Juk pabaigus asfaltavimo darbus dar reikia pastatyti kelio ženklus, paženklinti asfalto dangą ir įrengti kelkraščius.
„Tikėtina, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą kelio ruožo rekonstrukcijos viešajam pirkimui, tinkamai neįvertino savo techninių bei administracinių galimybių ir nurodė per trumpą sutarties įgyvendinimo terminą“, – svarstė R.Sinkevičius.
Įmonės „Autokausta keliai“ darbų vadovas Regimantas Selvestravičius yra sakęs, kad darbus užvilkino nepalankūs orai – iki gegužės būta labai daug lietingų dienų.
Pasak R.Selvestravičiaus, aplinkkeliai padėjo paspartinti darbus. Jei apvažiuojamųjų kelių nebūtų buvę, būtų tekę įrengti šviesoforus ir įveikdami tą kelių kilometrų kelio ruožą vairuotojai būtų sugaišę labai daug laiko.
Kartu jis buvo patikinęs, kad aplinkkelius paliks tokios būklės, kokios rado.
Baksnoja į konkursus
Ir smulkios, ir stambesnės kelininkų įmonės paprastai skundžiasi, kad konkursus skelbiančios valstybės institucijos specialistams kelia per aukštus kvalifikacinius reikalavimus.
Tačiau šios nedidelės kelio atkarpos rekonstrukcija paliudijo, kad smulkios įmonės, suglaudusios pečius su stambiomis, bet neturėdamos savo techninių pajėgumų, neįstengia laiku įvykdyti užsakymo.
Jei rangovams keliami kvalifikaciniai reikalavimai sumenksta, įgyvendinti didelius projektus imasi silpni, kokybės negalintys užtikrinti rangovai, tad keliams atnaujinti skirtos lėšos nėra investuojamos patikimai.
Vėluojanti kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai rekonstrukcija apnuogino ir šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo ydas.
Viena jų – ekonominio naudingumo principas, kuris iš esmės juk neveikia, nes silpni ir kokybės negalintys užtikrinti tiekėjai deklaruoja galintys objektą užbaigti per itin trumpą laiką.
Taip pat nuosavų projektų vykdymo pajėgumų neturinčios įmonės formaliai pasiremia didesnėmis bendrovėmis, kad laimėtų konkursus. Ir suklumpa.
Kita šio įstatymo yda – darbų kokybė. Įstatymas suteikė galimybę didelius kompleksinius projektus skaidyti į mažus. Tačiau taip iš jų rėčio išbyra kokybė: atsiranda skirtingų technologijų, sistemų ir jų suderinamumo iššūkių.
R.Sinkevičius laikosi nuostatos, kad nėra reikalo skaidyti ir smulkinti projektų. Atvirkščiai, konkursuose dalyvaujančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už tinkamą projektų įgyvendinimą.
Projektams atriekiama ES lėšų
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcijos pirmasis etapas. Iki 84,5 proc. finansuojama naujojo ES investicijų periodo lėšomis.
Šiemet sausį Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Transporto investicijų direkcija pasirašė pirmąją šio projekto sutartį, kurioje bendra valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcijos darbų suma siekia per 36 mln. eurų. ES investicijų šiam projektui dalis – 30,4 mln. eurų.
Projektas apima bent 7 ruožų valstybinės reikšmės krašto keliuose rekonstrukcijos darbus pagal 4 rangos sutartis. Darbai pagal pirmąją iš jų baigti pernai liepą. Pagal antrąją rangos sutartį būtent ir yra rekonstruojamas valstybinės reikšmės kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai 10,2–16,7 km ruožas.
Naujovė – nepatikimų tiekėjų sąrašas
Vita Ramanauskaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė
„Į naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkeliamos ES direktyvos. Jos ir skatina perkančiąsias organizacijas (PO) pirkimus skaidyti į dalis, kad kuo daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkimuose.
Taip užtikrinama konkurencija, pasiekiama didžiausia ekonominė nauda, o valstybės lėšos panaudojamos veiksmingai. Kai konkursuose dalyvauja daug tiekėjų, užtikrinamas ir jų skaidrumas.
Kad sutartys būtų vykdomos tinkamai, darbai nevilkinami, PO turi numatyti sutarčių užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, delspinigius ar baudas, ir jas taikyti.
Be to, nuo 2016-ųjų sausio įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, numatanti, kad netinkamai sutartis vykdantys tiekėjai turi būti įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Patekę į jį tiekėjai 3 metus negali dalyvauti tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose perkančiosios organizacijos kelia tai ribojančius reikalavimus.
Kita vertus, PO turėtų ne griežtinti ir padidinti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, nes tai dirbtinai riboja galimybes tiekėjams dalyvauti pirkime, mažina tiekėjų skaičių pirkimuose, gali nepagrįstai išdidinti kainas, o tinkamai nustatyti sutarties sąlygas.
Netinkamai ar nekokybiškai sutartis vykdantiems tiekėjams patariama taikyti sankcijas ar įrašyti juos į nepatikimų tiekėjų sąrašą.“
