Liepos mėnesį sunkioji technika pradėjo civilizacinę misiją: asfaltuojami keliai, esantys miesto pakraščiuose.
O vos už kelių žingsnių nuo dangoraižių esančios Šnipiškės skendės dulkėse dar mažiausiai dvejus metus, kaip kaimas senamiesčio pašonėje išsidriekę Markučiai – gal ir dar ilgiau.
Dėl to, kad lėšos pirmiausia skiriamos gatvėms, kurių daugelis vilniečių net nežino, asfaltuoti, savivaldybė niekuo dėta – tokia yra Susisiekimo ministerijos patvirtinta sostinės gatvių asfaltavimo programa.
Taigi išlošė ne tie vilniečiai, kurie įsigijo brangų būstą neasfaltuotose Šnipiškių, Markučių, Liepkalnio gatvėse, o tie, kurie įsikūrė prie žvyrkelių miesto užkampyje ar sodininkų bendrijose.
Jiems žvyrkelis nauju asfaltu valdiškomis lėšomis bus paverstas jau šiais metais, o kaimo oazėmis tapusios gatvės, esančios arti centro, remonto sulauks daug vėliau. Arba jų gyventojai turės pakloti nemažą sumą savo pinigų.
Laukė net 50 metų
Neseniai buvo baigta asfaltuoti Rodūnios kelio gatvės atkarpa nuo oro uosto pabaigos iki sodininkų bendrijos ties Salininkais, jau seniai virtusios gyvenamuoju kvartalu.
Per šią vietą į netoli esantį Kirtimų taborą traukia narkomanai savo pragaištingos kvaišalų dozės. Asfaltuota Rodūnios kelio dalis baigėsi prie Salininkų sodininkų bendrijų gatvelių raizgalynės. Sunku patikėti, kad tai būtų vieta, į kurią plūsta virtinės automobilių.
Bet, kelininkų tyrimo duomenimis, būtent taip ir yra.
Šviežia nafta tebekvepiančiu naujai asfaltuotu keliu negalėjo atsidžiaugti ir Rodūnios kelio sodininkų bendrijoje gyvenantis 92 metų vilnietis pensininkas Nikolajus Nezinas.
„Čia gyvenu jau 50 metų. Karą mačiau, koviausi su vokiečiais. O štai senatvėje ir asfaltuoto kelio sulaukiau.
Galbūt iki šimto metų jubiliejaus ir miesto autobusas atvažiuos iki mūsų pakraščio“, – vylėsi pensininkas.
Iki namų tekdavo klampoti
Miesto pakraščiuose gyvenantiems pensininkams žvyrkelis yra tikra bėda – miesto viešasis transportas juo nevažinėja, paskutinė stotelė baigiasi kartu su asfaltuoto kelio juosta.
Pilaitės pakraštyje, Platiniškių gatvėje, gyvenančiai 63 metų Vladai Panovai nuo paskutinės 63-iojo maršruto autobusų stotelės daug metų tekdavo šiūruoti (o anksti pavasarį – ir klampoti) pusantro kilometro žvyrkeliu iki savo namų.
Šią savaitę čia jau atvažiavo technika, buvo sužymėti kuoliukai: prasidėjo ilgai laukti asfalto tiesybos darbai.
Platiniškių gatvė veda tarsi į niekur – ji nutrūksta ties miško masyvu. Bet čia irgi gyvena žmonės, ir ne tik pensininkai. Prie šiuolaikiškų namų vaiko vežimėlį stumdžiusi 29 metų vilnietė Daiva sakė retai girianti miesto valdžią, bet už asfaltavimą jaučiasi labai dėkinga.
„Nežiūrėkite, kad dabar žvyrkelis atrodo lygus, suplūktas. Rudenį ir pavasarį vos galėjome išvažiuoti, automobilius į duobes atitrankėme“, – sakė Daiva.
Pavasarį gatvė patvindavo
Liepą pagaliau bus išasfaltuota ir Juodvarnių gatvė Dvarčionyse – pagrindinis į miesto kvartalu tapusias sodininkų bendrijas vedantis kelias.
Vietiniai pavasariais ne kartą kvietė žurnalistus pasiguosti: gatvę užliedavo ištryškę šaltiniai, ji virsdavo purvo spąstais – nei pavažiuosi, nei paeisi.
Šią vasarą numatoma išasfaltuoti ne tik Juodvarnių ir Platiniškių, bet ir Varnės, Užusienio, Rytų, Broniaus Krivicko gatves ir Liepų alėją. Per liepą bus išasfaltuota 5,75 km žvyrkelių.
Tai kelis kartus daugiau nei pernai – 2,8 km.
Visos šios gatvės buvo išasfaltuotos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis, kurias skyrė Susisiekimo ministerija. Darbams atlikti reikės apie 650 tūkst. eurų.
Pirmenybę nustatė ministerija
Puiku, kad ir Vilniaus pakraščiai iš provincijos virsta miestu, bet kodėl pirmiausia asfaltuojamos užkampiuose, o ne centre esančios Giedraičių ir Fino gatvės, Markučių žvyrgatviai, kur gyventojai vasarą tiesiog dūsta nuo dulkių?
Sostinės tarybos Miesto plėtros komiteto nario, buvusio mero Artūro Zuoko paklausėme, kodėl jis per beveik 12 vadovavimo sostinei metų neužklojo asfaltu prie pat modernių Savivaldybės rūmų prisiglaudusių Šnipiškių žvyrkelių.
„Gatvių asfaltavimą finansuoja Susisiekimo ministerija pagal specialią programą. Ši programa numato valstybės lėšomis pirmiausia asfaltuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, bet ne centre esančias gatves“, – aiškino A.Zuokas.
Pagal Susisiekimo ministerijos nustatytus kriterijus vien valdiškomis lėšomis pirmiausia asfaltuojamos gatvės labiausiai nusidėvėjusia danga, kuriose transporto srautai yra didžiausi.
Pavyzdžiui, šią vasarą asfaltuojamos žvyru dengtos gatvės, kuriomis per parą važiuoja per 500 automobilių.
Vadinasi, asfalto ilgai nesulaukiantys vilniečiai turi kuo daugiau važinėti pirmyn ir atgal savo žvyrkeliais. Susisiekimo ministerija ir savivaldybė tada gal įtrauks tokias gatves į pirmiausia asfaltuotinų sąrašą.
Gyventojai gali paspartinti darbus
Arūnas Visockas
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas
„Šiuo metu rengiamas Šnipiškių rajono, Fino ir Giedraičių gatvių techninis projektas. Šiose gatvėse bus paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, įrengti dviračių takai, apšvietimas. Visa tai planuojama įgyvendinti 2018–2020 metais. Jos bus asfaltuojamos Susisiekimo ministerijos skirtomis lėšomis.
Vilniuje yra daugiau nei 500 kilometrų gatvių su žvyro ar grunto danga. Savivaldybė biudžeto lėšomis suprojektuoti ir įrengti naują dangą visose jose neturi galimybės.
Pirmenybę teikiame toms gatvėms, kurių gyventojai ar įmonės sumoka ne mažiau kaip 50 proc. darbų kainos.
Tačiau pirmiausia remontuojamos pagrindinės gatvės ir gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas. Per metus Vilniaus miesto savivaldybė vidutiniškai suremontuoja ar rekonstruoja dvi gatves.
Labai daug tokių gatvių padengta asfaltu Tarandėje, Balsiuose ir Trakų Vokėje. Per pastaruosius keletą metų buvo suremontuotos Pušyno kelio, Daubėnų, Žemoji ir kitos gatvės.“