Draudikų teigimu, neretai nemenką galvos skausmą ir piniginius nuostolius nulemia pačių vairuotojų daromos klaidos.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas išskiria 3 dažnas vairuotojų „nuodėmes“, dėl kurių vėliau jiems tenka labai gailėtis.
Už senelio automobilio vairo – nepatyręs anūkas
Pasak R. Bieliausko, Lietuvoje nereti atvejai, kai vienu automobiliu naudojasi visi šeimos nariai – nuo didelį vairavimo stažą turinčių tėvų ar net senelių iki ką tik teisę vairuoti įgijusių jų vaikų.
„Savo automobilio dar neturintis, tačiau vairuoti jau galintis jaunimas dažnai mėgsta pasiskolinti tėvų ar senelių automobilius. Tame, žinoma, nėra nieko blogo, jei tik nepamirštama, kad draudžiant automobilį tokiu atveju privalu įtraukti ir vairuotojo patirties trūkumo riziką.
Kitaip tariant, jei planuojama, kad automobilį bent retkarčiais vairuos jaunesnis vairuotojas, būtina pasirūpinti atitinkamos apimties transporto priemonės draudimu.
Kitu atveju, net ir nedidelė jaunojo vairuotojo klaida prie vairo gali daug kainuoti, nes dalis kitiems asmenims padarytos žalos gali būti išieškota iš avarijos kaltininko“, – sako R. Bieliauskas.
Paprastai jei draudimo polise nenurodyta, kad vairuos jaunas vairuotojas, iš savo kišenės tenka padengti pusę žalos. Beje, jaunu vairuotoju žmogus gali būti laikomas iki 25-erių, nesvarbu, kad vairuoja nuo 18 metų ir turi sukaupęs nemažai patirties.
Į tai reikia atkreipti dėmesį ir vairuojant įmonės automobilį.
Draudimo ekspertas patarė prieš draudžiant automobilį gerai apgalvoti, kokio amžiaus vairuotojams gali tekti jį vairuoti, o sudarant draudimo sutartį visuomet teisingai nurodyti visą reikalingą informaciją.
Automobilių „parkingas“ – ir gyvulių ganyklose, ir statybų aikštelėse
R. Bieliausko teigimu, rinktis, kur pastatyti automobilį, reikėtų apdairiai. Visuomet patartina transporto priemonę statyti tik tam skirtose, o dar geriau – ir saugomose aikštelėse. Vis tik gyventojai norėdami transporto priemonę pasistatyti kuo arčiau kelionės tikslo nestokoja išradingumo, dėl kurio neretai ir nukenčia.
„Turėjome atvejį, kai prie ežero žuvauti atvykę gyventojai automobilį paliko netoli esančioje pievoje. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo gyvulių ganykla, o ten besiganantiems galvijams draugija matyt ne itin patiko, todėl jie automobilį gerokai aplamdė. Transporto priemonei tuokart padaryta žala siekė maždaug 2 tūkst. eurų“, – pasakojo R. Bieliauskas.
Jo teigimu, automobilius gyventojai įsigudrina pastatyti ir apie pavojų įspėjančiais ženklais pažymėtose statybų teritorijose, ir atokiose miško aikštelėse, kur transporto priemonės tampa lengvu vagių ar chuliganų grobiu.
R. Bieliauskas pabrėžė, kad, jei automobilis paliekamas tam neskirtose arba apie galimus pavojus įspėjančiais ženklais pažymėtose vietose, tuomet patirtų nuostolių gali nepadengti net ir Kasko draudimas.
Apie išlaužtą kelio ženklą primena policija
Dažnas vairuotojas, pasak R. Bieliausko, nesusimąsto, kad kelio ženklai, atitvarai ir stulpeliai taip pat yra kažkieno nuosavybė, o juos pažeidus privalu apie tai pranešti kelių policijai, net jei eismo įvykyje nedalyvavo kitos transporto priemonės.
„Labai dažnai kelio ženklą ar stulpelį išlaužę vairuotojai paprasčiausiai apsižiūri savo automobilį ir patys to nesuvokdami pasišalina iš eismo įvykio vietos.
Apie tai, kad pažeidė taisykles ir pridarė nuostolių, jie jau sužino iš policijos, kuri ne tik primena apie būtiną atlyginti žalą, bet ir išrašo netgi virš tūkstančio eurų siekti galinčią baudą.
Jeigu žalą trečiosioms šalims paprastai atlygina draudimo bendrovė, tai baudą jau tenka susimokėti patiems vairuotojams“, – priminė R.Bieliauskas.
Anot jo, kelio ženklai, atitvarai ir stulpeliai paprastai yra kelio ruožą prižiūrinčios įmonės ar savivaldybės nuosavybė, todėl ją apgadinus ant vairuotojo pečių krinta tokia pat civilinė atsakomybė kaip ir apgadinus eismo dalyvių transporto priemones ar kitą privačių asmenų turtą.
