Kalėdos Vilniaus vairuotojams ateis anksčiau – po pusantrų metų grandiozinių statybų, gruodžio 20 d., 11 val. vairuotojai kviečiami išbandyti jau užbaigtą vieną svarbiausių pastarojo meto kelių infrastruktūros objektą – Vilniaus Vakarinį aplinkkelį. Vilniečiai ir tranzitu per šalies sostinę vykstantieji su didžiausiu nekantrumu laukė trečiojo etapo atidarymo, todėl sostinės mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva į greitkelio atidarymą yra kviečiami ne išskirtiniai svečiai, o visi norintys jį išmėginti. Atidarymo dieną „startas“ iš abiejų aplinkkelio pusių bus duotas nuo 11 valandą.
„Vilniaus vakarinis aplinkkelis neabejotinai yra tas objektas, kurio šiemet vilniečiai laukė labiausiai.
Esu dėkingas rangovams, kurie negailėdami jėgų ir laiko visus pusantrų metų nuoširdžiai ir atkakliai darbavosi objekte, ypač rimtai vertindami jo reikšmę. Tikiu, kad vilniečiai ir miesto svečiai deramai įvertins savivaldybės ir rangovo pastangas, gerinant susisiekimą mieste.
Savo ruožtu, jau planuojame kitus eismo ir infrastruktūros pagerinimus, kurie nebuvo suprojektuoti statant aplinkkelį, bet yra reikšmingi miesto transporto sistemai“, – sakė Vilniaus meras.
Skaičiuojama, kad integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje per parą nuolat važiuos apie 65 tūkst. žmonių: apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį. Paros transporto srautas sieks iki 33 tūkst. automobilių (arba 2500 aut./val.).
Projekto trečiajame etape buvo nutiesta gatvės atkarpa nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės, 5,4 km ilgio greito eismo kelias, pastatyta 1 estakada, 5 viadukai ir vienas pėsčiųjų viadukas.
Iš viso buvo įrengta apie 1260 gatvių, viadukų ir pėsčiųjų tilto apšvietimui skirtų šviestuvų, sumontuotos 902 apšvietimo atramos, įrengta apie 600 kelio ženklų, lietaus nuotekų tinklui įrengti buvo paklota beveik 15 km vamzdžių, aplinkkelio trasoje įrengta beveik 14 km metalinių atitvarų, rekonstruojant elektros liniją nutiesta beveik 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiajam etapui skirtas 84,06 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimas, dar 21 mln. Eur projektui skyrė savivaldybė. Savivaldybė už vakarinio aplinkkelio statybos darbus rangovams nėra skolinga, mokėjimai vykdomi laiku.
Kiek anksčiau savivaldybės atstovai taip pat paskelbė, kad vakarinio aplinkkeliu bus galima važiuoti didesniu nei iki šiol greičiu. Su tam tikromis išimtimis jis bus padidintas nuo 80 iki 90 km/val.
Prieš priimant šį sprendimą savivaldybė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija nagrinėjo eismo situaciją, srautus ir jų greitį Vakariniame aplinkkelyje etapuose, Gariūnų gatvėje, taip pat pietiniame aplinkkelyje ir Kirtimų gatvėje.
Bendras kelio ruožas jungia magistralinius kelius A 1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A 15 Vilnius – Lyda bei A2 Vilnius – Panevėžys.
