Jo atidarymo ceremonijoje dalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, „Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius ir daug kitų su aplinkkelio statybomis susijusių žmonių.
Laukiama spūsčių sumažėjimo
Šiam aplinkkeliui prireikė net milijono darbo valandų. R.Šimašius, sveikindamas susirinkusius miestiečius, pastebėjo, kad šis skaičius taps simboliniu. „Per metus šis aplinkkelis vilniečiams sutaupys milijoną valandų. Kartu bus sutaupyta ir daug pinigų – per metus apie 9 mln. eurų“, – skaičiavo jis.
Vilniaus meras pasakojo prieš atidarymą susitikęs su miesto architektais, sostinės žemėlapyje šį aplinkkelį pažymėjusiais dar prieš 40 metų. Tuomet dėl lėšų trūkumo jis nebuvo pastatytas, tačiau sostinę aplenkiančio kelio svarba nesumažėjo.
Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimu, kasdien aplinkkeliu pasinaudos 45 tūkst. gyventojų.
Bus ką taisyti
R.Šimašius taip pat pripažino, kad šis aplinkkelis nėra panacėja ir liko dar nemažai darbų, kad Vilnius galėtų išsivaduoti iš spūsčių. “Nutiesus aplinkkelį savivaldybės darbai čia nesibaigia – reikės dar nutiesti nuvažiavimą nuo Girulių viaduko, įrengti palei aplinkkelį pėsčiųjų ir dviračių takus, nutiesti ne mažiau už aplinkkelį svarbias Šiaurinę, Mikolo Lietuvio gatves“, – tvirtino jis.
Meras pripažino, kad situaciją dėl šviesoforo aplinkkelio pabaigoje taip pat reikės taisyti.
Netrukus po oficialios ceremonijos vakarinis aplinkkelis, sujungęs magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys, atidarytas bendram automobilių eismui.
Vilniuje atidarytas vakarinis aplinkkelis
Nemažas būrys vairuotojų specialiai šiai progai išsirikiavo prie abiejų aplinkkelio pusių, o pirmasis į aplinkkelį išvažiavo įspūdingą pagreitį pademonstravęs elektromobilis „Tesla Model S“.
Aplinkkelio trečiąjį ruožą už 105 mln. eurų kartu su partneriais pastatė bendrovė „Kauno tiltai“. Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Vilniuje pastaraisiais metais.
Šis kelias turėtų stipriai pakeisti Vilniaus vaizdą. Planuojama, kad dėl aplinkkelio gerokai sumažės spūstys pagrindinėse Vilniaus transporto arterijose – Savanorių prospekte bei Geležinio vilko ir Ukmergės gatvėse.
Visu Vilniaus vakariniu aplinkkeliu galima važiuoti 90 km/val. greičiu, tik vietomis greitis apribotas iki 70 km/val.
Pasiliko laiko
Rangos sutartis numatė, kad kelio statybos darbai bus baigti 2017 metų pirmąjį ketvirtį. Tačiau dar prieš pradedant statybas „Kauno tiltai“ užsiminė, kad darbus pabaigti turėtų dar iki šių metų pabaigos.
„Dėl teismų darbų pradžia nusikėlė, o 2017 metų pirmasis ketvirtis yra neparankus statyboms, nes būtų dar žiema ir baigiamuosius darbus būtų buvę sudėtinga organizuoti.
Pavyzdžiui, asfalto klojimas ar viaduko izioliacijų įrengimas reikalauja gerų oro sąlygų. Teko organizuoti viską, kad darbai būtų baigti greičiau, telkiant papildomas pajėgas, mokant papildomai už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais“, – tvirtino A.Rusevičius.
Jo teigimu, baigiamieji kelio darbai bus baigti pavasarį.
Pasak A.Rusevičiaus, savivaldybė už darbus atsiskaito laiku, bendrovė neturi dėl to jokių pretenzijų.
Aplinkkelį per pusantrų metų – nuo 2015-ųjų liepos – statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“.
Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės.
84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą.
Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame – už 61,1 mln. eurų – nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra viso Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė – apie 204 mln. eurų.